Die­nos pla­nas mo­ko pro­duk­ty­vu­mo ir ati­trau­kia nuo in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų

Vai­ko die­nos re­ži­mas – tai tiks­liai nu­sta­ty­ta jo veik­los, pa­vyzd­žiui, poil­sio, mie­go ar mi­ty­bos, tvar­ka bei tai­syk­lių ir prie­mo­nių sis­te­ma tam tik­ram tiks­lui įgy­ven­din­ti.
Svei­ka­tos mo­ky­mo ir ligų pre­ven­ci­jos cent­ro Vaikų svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sky­riaus vi­suo­menės svei­ka­tos spe­cia­listė Dia­na Alek­se­je­vaitė pa­sa­ko­ja, kaip vi­sa tai yra fi­zio­lo­giš­kai pa­grįsta, ir pa­ta­ria, kaip su­val­dy­ti na­minį chaosą šiais ne­leng­vais lai­kais.
Vaikų ma­dos ir gy­ve­ni­mo būdo tink­la­raš­čio au­torė Ie­va Ar­naus­kienė da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip jai se­ka­si su­val­dy­ti die­nos re­žimą, au­gi­nant ke­tu­ris vai­kus.

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas: „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“

Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį

Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas nors būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo.

Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą: „Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia laiko praleidžiame namie, kur žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieškoti kažkokių naujovių.“

Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai paaiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.

Informacinių technologijų poveikis

Anot visuomenės sveikatos specialistės D. Aleksejevaitės, pačios informacinės technologijos nėra blogis. Svarbiau yra tai, ką būtent vaikai ar paaugliai veikia, naudodamiesi jomis.

„Rizika, kad vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, priklauso nuo vaikų temperamento, ją didina vaiko emocingumas ir elgesio problemos“, – sako ji.

Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbu ne tik laikas prie ekranų, nes vienareikšmiškai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamais padariniais, o tai, ar dėl laiko prie ekranų nenukenčia vaikų ir paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų – gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sporto užsiėmimų ir panašiai.

Chaoso ir dienos režimo suvaldymas

Kad ir kaip būtų keista, bet dienos režimo suvaldymo taisyklės yra bendros tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Pirmiausia svarbu sveikai maitintis, o valgant ir bent valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranus turinčiais prietaisais.

Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vertėtų užsiimti aktyvia fizine veikla. Paprasčiausios ir populiariausios fizinio aktyvumo rūšys lauke: vaikščiojimas ar bėgiojimas, šiaurietiškas vaikščiojimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu, riedlente ar paspirtuku, slidinėjimas ir čiuožinėjimas.

Be viso to, itin svarbu palaikyti miego režimą ir pakankamą miego trukmę – vaikai turėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku.

Taip pat vertėtų riboti laiką prie ekranus turinčių prietaisų, ypač turinčių galimybę jungtis prie interneto, o po valandos darbo prie kompiuterio daryti 10–15 min. pertraukėles, pasimankštinti, pailsinti akis.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. Pavyzdžiui, tinklaraštininkei ir keturių vaikų mamai I. Arnauskienei svarbiausia, kad kiekvieną dieną visa šeima susėstų kartu vakarieniauti ir pakalbėti, kaip praėjo diena.