Didžiųjų duomenų valdymas: nuo siekio numatyti mirtį iki „seksualiausios šimtmečio profesijos“

Vis daugiau įmonių, organizacijų ir institucijų jau atkreipia dėmesį į didžiuosius duomenis (angl. Big Data) ir jų analizės teikiamas galimybes, tai tapo tikru proveržiu įvairių krypčių veiklose. Skaičiavimai rodo, kad kasdien sugeneruojamų duomenų kiekis gali siekti apie 2,5 trilijonų baitų, o šis sunkiai suvokiamas skaičius – neatrastas informacijos, įžvalgų ir galimybių lobynas, galintis įgyvendinti ambicingus bet kokios organizacijos tikslus.

„Didieji duomenys“ nėra visiškai naujas terminas ar reiškinys, tačiau, prognozuojama, tai tampa sritimi, pakeisiančia ne tik verslo, bet ir visuomenės funkcionavimą visame pasaulyje.

Ištakose – siekis numatyti mirtį ir įminti nacių paslaptis

Kalbant apie šiandien žinomą „didžiųjų duomenų“ sąvoką, svarbu žinoti, kad prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas mokslininkas. 1663 m. Londone, anglų ekonomistas Johnas Grauntas atliko pirmąjį statistinių duomenų analizės eksperimentą – atlikdamas mirtingumo biuletenių analizę, jis siekė sukurti ankstyvą Europoje siautusio maro perspėjimo sistemą. J. Grauntas tapo demografijos pradininku, sudaręs pirmąsias mirtingumo lenteles.

Vėliau, 1865 m. bankininkas Henry Furnese iškovojo didelį pranašumą prieš konkurentus finansų srityje, analizuodamas ir struktūruodamas su jo verslu susijusius duomenis. Manoma, kad tai buvo pirmasis tyrimas, kuriame atlikta duomenų analizė komerciniais tikslais.

„Anksčiau nei atsirado terminas „didieji duomenys“, Europa turėjo vieną iš šios srities pradininkų – Alaną Tiuringą – britų matematiką, kuris „nulaužė“ nacistinės Vokietijos Enigma kodą, o šiuo metu yra plačiai žinomas ir vertinamas kaip šiuolaikinių skaičiavimų bei algoritmų tėvas. Dabar Europos Sąjungoje, vykstant duomenimis paremtos ekonomikos proveržiui, siekiama išugdyti duomenų mokslininkų kartą – tokią, kaip šis genijus,“ – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentas ir projektų specialistas dr. Tomas Ruzgas.

Proveržis sveikatos sistemoje ir kovoje su skurdu

Pokyčiai versle, atsirandantys analizuojant didžiuosius duomenis, veda prie naujo vartotojų elgsenos supratimo, naujų valdymo sprendimų kūrimo, inovacijų ir geresnio rizikos valdymo. Nesunku suprasti, kad kuo labiau organizacijos siekia išanalizuoti didžiuosius duomenis, tuo daugiau specialistų reikia šiam tikslui įgyvendinti.

„Duomenys nebėra atiduodami tik informacinių technologijų tvarkymui ir priežiūrai. Tai pagrindinė informacija, reikalaujanti analizės, kūrybinio smalsumo ir įgūdžių, kaip aukštųjų technologijų idėjas paversti pelnu“, – teigia T. Ruzgas.

„Harvard Business Review“ didžiųjų duomenų analitiko profesiją šmaikščiai vadina „seksualiausia šimtmečio profesija“. Tiesa, didieji duomenys pasitarnauja ne tik pelno siekiančiame sektoriuje – daugelis gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų jau suprato, kaip tokia pati, klientus nagrinėjanti informacija, gali būti naudojama analizuojant sveikatos duomenis.

Didieji duomenys sukurtų galimybę teikti personalizuotą sveikatos priežiūrą, kuri leistų geriau suprasti paciento būklę ir teikti išsamesnius sveikatos duomenis (panašiai, kaip verslas orientuotas individualiai žvelgti į kiekvieną klientą).

Dar svarbiau yra tai, kad analizuojant besivystančių šalių didžiuosius duomenis, ne pelno organizacijos gali atrasti sritis, kuriose žmonėms atsivertų kelias į geresnį išsilavinimą, finansines paslaugas, sveikatos priežiūrą. Realiu laiku turint duomenis apie šias galimybes, galima kur kas efektyviau teikti pagalbą šalims, kurias ištiko stichinės ar kitokio pobūdžio nelaimės. Didieji duomenys taip pat gali padėti besivystančioms šalims kovoti su korupcija, dėl kurios kyla skurdo lygis ir kartais kliudoma teikti pagalbą.

Kūrybingas ir nuolat žinias gilinantis specialistas

Vykstant tokiam proveržiui, didžiųjų duomenų analitikos srityje svarbu užpildyti rinką šios srities specialistais. „Prieš keletą metų universitetai pripažino, jog darbdaviams reikia žmonių, kurie būtų ir programuotojai, ir pilnaverčiai komandos nariai. Akademikai nežymiai patobulino kai kurias esamas programas ar net įsteigė naujas, pavyzdžiui, Didžiųjų verslo duomenų analitiką KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, kuri skirta naujos kartos duomenų mokslininkams rengti,“ – primena T. Ruzgas.

Šiuolaikinėje informacijos jūroje duomenų analitikas gali padaryti didesnius atradimus nei bet kas kitas, tačiau šioje srityje specialistai neretai susiduria su įvairiomis techninėmis kliūtimis. Dėl šios priežasties labai svarbu nuolat tobulinti savo žinias.

Rugsėjo 26-28 dienomis vyks KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto organizuojama tarptautinė KTU „Big Data“ mokykla, į kurią atvyks mokslininkai ir ekspertai iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Danijos. Renginio pirmininkė doc. dr. Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad siekiant patenkinti kvalifikuotų duomenų analitikų poreikį, labai svarbu ugdyti jų gebėjimus, semiantis tarptautinės patirties.

„KTU „Big Data“ mokykla siekiama visiems, dirbantiems didžiųjų duomenų srityje, ne tik suteikti informacijos apie naujausius mokslinius tyrimus, sutvirtinti teorinį pagrindą, bet ir išugdyti ar patobulinti praktinius įgūdžius. Svarbu ne tik užpildyti rinką, bet tai padaryti ruošiant kvalifikuotus ir profesionalius specialistus,“ – pabrėžia B. Narkevičienė.

KTU „Big Data“ mokyklos lektoriai dr. Diego Jesusas Garcia Gilas (Granados universitetas), dr. Salvadoras Garcia Lopezas (Granados universitetas), dr. Luca Citi (Esekso universitetas) ir dr. Kimas Christensenas (Orhuzo universitetas) dalinsis patirtimi apie naujausius pokyčius sparčiai besivystančioje didžiųjų duomenų rinkoje, paliesdami finansų, duomenų apdorojimo ir kitas sritis.