Didžiausio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio 2024-siais susilaukė G. Nausėda, I. Šimonytė ir R. Žemaitaitis

2024-siais Lietuvos žiniasklaidos priemonėse dažniausiai figūravo prezidento Gitano Nausėdos, ekspremjerės Ingridos Šimonytės bei Konstituciją pažeidusio „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pavardės, rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys. Tuo metu daugiausiai žiniasklaidoje cituotos partijos titulas atiteko „Nemuno aušrai“.

Šalies vadovo G. Nausėdos pavardė žiniasklaidoje buvo pacituota 60 168 kartus. Tuo metu iki gruodžio 12 d. premjerės pareigas ėjusią I. Šimonytę žiniasklaida minėjo 34 551 kartą.

Trečiojoje matomiausių politikų vietoje rikiuojasi buvęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio pavardė paminėta 17 728 kartus. Užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs politikas praėjusiais metais daug dėmesio susilaukė ir dėl įtampų su Prezidentūra, kai šalies vadovas G. Nausėda nepritarė jo kandidatūrai į eurokomisarus.

Ketvirtojoje vietoje tarp dažniausiai žiniasklaidoje minėtų politikų rikiuojasi Konstituciją pažeidęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis. Seimo nario priesaiką sulaužiusio politiko pavardė žiniasklaidoje buvo paminėta 16 971 kartą.

Toliau tarp dažniausiai minėtų politikų rikiuojasi buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Vienu realiausių kandidatų užimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko postą įvardijamas politikas žiniasklaidoje buvo paminėtas 16 254 kartus.

Tarp žiniasklaidoje matomiausių politikų patenka ir Liberalų sąjūdžio lyderė, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, paminėta 14 785 kartus, taip pat nuo lapkričio vidurio naujuoju parlamento pirmininku paskirtas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, žiniasklaidoje paminėtas 12 913 kartus.

Savo ruožtu naujasis premjeras Gintautas Paluckas rikiuojasi aštuntoje vietoje – šio politiko pavardė per 2024 metus buvo cituota 12 186 kartus.

Tuo metu ministrės pirmininkės pareigų atsisakiusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtės pavardė paminėta 11 757 kartus. Taip pat į dešimtuką dažniausiai minėtų politikų patenka ir buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, cituota 10 557 kartus.

Taip pat į šį sąrašą pateko buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė (8 166), buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (7 557), su „valstiečiais“ į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė (7 343), buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (7 07 7), buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas (5 469), europarlamentaras Aurelijus Veryga (4 988), šiuo metu laikinai TS-LKD vadovaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (4 932), eurokmisaras Andrius Kubilius (4 877), prezidento rinkimuose dalyvavęs Eduardas Vaitkus (4 815) ir buvęs kultūros ministras Simonas Kairys (4 336).

Po Seimo rinkimų TS-LKD lyderių matomumas žiniasklaidoje sumažėjo

Savo ruožtu „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad po konservatoriams nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD matomumas Lietuvos žiniasklaidoje sumažėjo.

„Rinkimų laikotarpis politinei komunikacijai suteikė ne tik intensyvumo žiniasklaidoje, bet ir radikaliai pakeitė politikų bei partijų pozicijas. Pastaraisiais metais buvo stebimas reikšmingas TS-LKD partijos ir jos lyderių matomumo augimas. Tačiau po rinkimų TS-LKD prarado lyderiaujančią poziciją, o pastaraisiais mėnesiais iš viešosios erdvės lyderės pozicijų traukėsi ir per metus solidų matomumo kapitalą sukaupusi Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda užima lyderio poziciją matomumo viešojoje erdvėje atžvilgiu“, – teigia „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė.

 Anot jos, po parlamento rinkimų labiausiai matomais žiniasklaidoje tapo socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ lyderiai.

„Rinkimų rezultatai ir naujos koalicijos formavimas į pirmąsias pozicijas iškėlė Socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ partijas ir jų lyderius. Visgi, kartu fiksuojamas nemažas neigiamo pobūdžio komunikacijos srautas, kuris persikelia ir į tarptautinę žiniasklaidą“, – akcentavo J. Stankuvienė.

Dažniausiai žiniasklaidoje buvo minima „Nemuno aušros“ partija

„Mediaskopo“ duomenimis, daugiausiai žiniasklaidoje buvo minima „Nemuno aušra“, kurios partijos pirmininkas R. Žemaitaitis viešoje erdvėje buvo dažnai kritikuotas dėl savo pasisakymų apie žydų tautą. Iš viso „aušriečių“ partijos pavadinimas žiniasklaidoje praėjusiais metais paminėtas 18 892 kartus.

Antroje vietoje tarp labiausiai minėtų partijų – Seimo rinkimus laimėjusi LSDP. Gausiausią frakciją parlamente turinčios politinės jėgos pavadinimas žiniasklaidoje buvo paminėtas 18 649 kartus.

Toliau rikiuojasi valdančiąsias pozicijas po 2024 metų Seimo rinkimų apleidusi TS-LKD. Ši partija žiniasklaidoje buvo paminėta 18 624 kartus.

Savo ruožtu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ žiniasklaidoje paminėta 17 881 kartą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 16 546 kartus, Liberalų sąjūdis – 15 882 kartus, Laisvės partija 13 682 kartus, Darbo partija – 8 757 kartus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRS-KŠS) – 5 834 kartus, Lietuvos regionų partija – 4 952 kartus.

Daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukė Seimo rinkimai

2024-aisiais metais žiniasklaidos tyrimų ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ viešojoje erdvėje fiksavo beveik 60 tūkst. straipsnių, susijusių su Lietuvoje vykusiais prezidento, Seimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimais. Ištyrus virš 600 Lietuvos tradicinės žiniasklaidos šaltinių, rasta 59 614 aktualių su rinkimais susijusių spaudos bei interneto straipsnių, radijo, televizijos ir internetinių laidų reportažų.

Daugiausia dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje skirta Seimo rinkimams – fiksuota beveik 32 tūkst. naujienų, sudariusių 45,1 proc. viso informacijos srauto. Tuo metu su prezidento rinkimais susijusių naujienų buvo fiksuota 25,4 tūkst., o su rinkimais į EP – 13,2 tūkst. 

„Prezidento rinkimų metu dominavo diskusijos apie kandidatų lyderystės stilių ir tarptautinės politikos vizijas, tuo tarpu prieš, per ir po Seimo rinkimų viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys į ideologinius konfliktus tarp progresyvių ir konservatyvių jėgų, jaunimo įsitraukimą į rinkimus bei jų įtaką rezultatams. Europos Parlamento rinkimų kontekste daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos vaidmeniui ES – migracijos politiką, energetinį saugumą ir kovą su klimato kaita“, – atkreipia dėmesį „Mediaskopo“ vadovė J. Stankuvienė.