Didžiausi automobilių priešai – akmenys, vėjai ir ilgapirščiai

Nors gyvename tokioje klimato juostoje, kurioje sutikti stichijas nėra dažnas reiškinys, tačiau stiprus vėjas, temperatūrų svyravimai bei mišrūs krituliai tampa kasdienybe. Apledėję keliai tampa čiuožyklomis, o vėjų išversti medžiai ir nulaužtos šakos krinta ne tik ant gatvių, bet ir automobilių. Draudikai skaičiuoja, kad gamtos padaroma žala automobilių savininkams didėja. Auga ir KASKO draudimo išmokos.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais fiksuota apie 18 tūkst. KASKO žalų, o dažniausi šių žalų sukėlėjai – ratų pakelti akmenukai, gamtos reiškiniai ir ilgapirščiai.

Andrius Gasparavičius, BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas sako, kad jau ne pirmus metus viena dažniausiai fiksuojamų žalų – stiklų įdaužos.

„Praėjusiais metais fiksavome beveik 3 500 tokių atvejų. Tačiau priekyje važiuojančių automobilių ratų pakelti akmenys žalos gali pridaryti ne tik stiklams, bet ir kėbului – kapotui, durims, sparnams. Atsiradus tokiems kėbulo pažeidimams, kintanti temperatūra gali paskatinti koroziją. Tuo metu akmenims įskėlus stiklą, įdauža gali plisti ir ilgainiui transporto priemonę eksploatuoti gali tapti nesaugu“, – sako A. Gasparavičius.

Ekspertas pažymi, kad kėbulą ir stiklus pažeisti gali ne tik akmenys, bet ir gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kruša. Draudimo bendrovė praėjusiais metais fiksavo apie pusšimtį atvejų, kai krintantys ledokšniai sulankstė kėbulo dalis, įskėlė stiklus. Nors dažniausiai tokio tipo žala praėjusiais metais siekia apie tūkstantį eurų, tačiau vienam automobiliui gamtos jėgos pridarė beveik 7 tūkstančius eurų siekiančią žalą.

Audrų padariniai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais ugniagesiai gelbėtojai 3 008 kartus vyko suteikti techninės pagalbos gyventojams. Ugniagesiams gelbėtojams teko tvarkyti nuo sniego ar vėjo nugriuvusius medžius, šalinti nukritusias šakas, ištraukti užklimpusius automobilius. Vien dėl nuvirtusių medžių ar lūžusių šakų pareigūnams teko vykti 2 667 kartus.

Praėjusiais metais įvyko ir tragiškas įvykis, kai medis nuvirto ant važiuojančio automobilio. Vasario mėnesį, kelyje Vilkaviškis-Marijampolė, vėtros nulaužtas medis užvirto ant automobilio, kuriuo važiavo trys žmonės. Nelaimės metu du žmonės žuvo. Skaudžios nelaimės primena, kad pučiantis stiprus vėjas gali būti pavojingas ne tik miškingose vietovėse.

„Smarkus vėjas ne tik varto medžius ir laužo jų šakas. Audrų metu vėjas plėšia namų stogus, varto statybinius stelažus, kelio ženklus, gali pakelti smulkesnius nepritvirtintus daiktus ir juos sviesti ne tik į automobilį, bet ir žmogų. Todėl esant stipriam vėjui svarbu ne tik pritvirtinti nestabilius daiktus bei konstrukcijas, bet ir elgtis itin atsakingai bei apdairiai. Šėlstant stipriai audrai nederėtų palikti automobilių po senais medžiais, o pamačius pasvirusį ar lūžusį medį, apie tai nedelsiant pranešti tarnyboms“, – pataria draudimo ekspertas.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, vėjo nupūsti daiktai, nuversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nuostolių maždaug 100-ui klientų. Keli automobilių savininkai patyrė nuostolių, kuriuos įvertino 10 tūkst. eurų.

Vagis domina ne tik detalės, bet ir degalai

Nors metai tik prasidėjo, tačiau ilgapirščiai jau spėjo priminti apie save. Vien Vilniuje apvogti automobiliai „Porsche“ ir „Lexus“. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, iš „Porsche“ automobilio ilgapirščiai išplėšė žibintą, o nuostolis vertinamas apie 10 tūkst. Eur. Tuo metu „Lexus“ savininkas pasigedo katalizatoriaus. Tai tik dalis pranešimų apie vagystes iš automobilių. Praėjusiais metais, BTA duomenimis, ilgapirščius domino ne tik vertingos dalys, bet ir valstybiniai numeriai bei degalai.

„Vagis domina ne tik tai, kas lengvai prieinama, bet ir yra vertinga. Buvo etapas, kai vagys taikėsi į saugos oro pagalves, pastaruoju metu itin dažnai išlupami veidrodžių stiklai, vagiami ratai. Kartais vagys per daug nesivargina ir išdaužę langą švarina iš salono viską, kas papuola – multimedijos sistemą, salone paliktus asmeninius daiktus. Ilgapirščiai taip pat braunasi ne tik į transporto priemonių salonus, bet ir į degalų bakus iš kurių išsiurbia turinį ir palieka tuščius“, – sako A. Gasparavičius.

Ekspertas pataria, pamačius įsilaužimo pėdsakus, nedelsiant kreiptis į policiją. Pareigūnams derėtų pranešti ir pamačius įtartinus, aplink automobilius šmirinėjančius, asmenis.

Slidžių ir duobėtų kelių pavojai

Žalos transporto priemonėms gali pridaryti ne tik išoriniai veiksniai. Patys vairuotojai neretai pervertina savo gebėjimus ir esant sudėtingoms eismo sąlygoms pritrūksta koncentracijos. Praėjusiais metais į draudimo bendrovę kreipėsi daugiau nei 300 asmenų, automobiliu taranavusių stulpus ar bortelius.

„Civilinės atsakomybės draudimas dengia tik nukentėjusiajam padarytą žalą. Jei tai stulpas ar atitvaras – žala dengiama šio įrenginio savininkui, dažnai tai būna savivaldybės administracijos ar prekybos centrų valdytojai. Tačiau registravome bent pusę tūkstančio žalų, kurias vairuotojai patyrė neapgadindami svetimo turto. Dažniausiai tai – sprogusios padangos ir lūžę ratlankiai. Žiemos ir ankstyvojo pavasario laikotarpiu tokių žalų daugėja dėl kintančios temperatūros ir kritulių poveikio kelio dangai“, – sako A. Gasparavičius.

Jo teigimu, šiuo metu vairuotojams reikia būti itin dėmesingiems. Pavojų kelia ne tik naujai susiformavusios duobės, bet ir dažnai kintanti temperatūra bei mišrūs krituliai. Taip pat nederėtų pamiršti ir laukinių gyvūnų, kurie, nors ir ne migracijos sezonas, neretai kerta važiuojamąją kelio dalį jiems patrauklioje vietoje. Tokių susidūrimų pareigūnai per savaitę skaičiuoja dešimtimis.