Didžiąją Kalbos šventę Šiauliuose prisimenant

Prieš 35 metus, rudenį, Šiauliuose buvo surengta didžiulė, įsimintina Kalbos šventė.

Šventės organizaciniam komitetui vadovavo tuometinis Kultūros fondo Šiaulių skyriaus pirmininkas, Inžinierių namų vedėjas Vaclovas Vingras. Pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedra (tuo metu buvau jos vedėjas) surengė mokslinę-praktinę konferenciją, tarmių vakaronę, Dramos teatras (režisierė Regina Steponavičiūtė) kūrė teatralizuotą šventės dalį.

Rugsėjo 30 dienos konferencijoje „Dabarties kalbos situacija ir perspektyvos“ kalbėjo žymūs lietuvių kalbininkai iš Vilniaus: Albertas Rosinas, Aleksandras Vanagas, Vytautas Vitkauskas, Zigmas Zinkevičius, joje žodį tarė patyrusi lietuvių kalbos didaktikos specialistė Zita Alaunienė, filosofas Krescencijus Stoškus, poetas Vytautas Rubavičius, Šiaulių šviesuomenės atstovai: teisininkas Vaclovas Birbilas, ekonomistas Vytautas Jankauskas, mokytojai Jonas Krivickas ir Zita Subačienė, režisierius Gytis Padegimas, aktorius Pranas Piaulokas, inžinieriai Zigmantas Šukys, Vaclovas Vingras... Ypač tiesus, drąsus anam metui buvo Vytauto Rubavičiaus žodis. Pacituosiu kelis jo kalbos sakinius: „Kalbame apie nutautimo pavojų, bet iš esmės bijome įvardyti esamą situaciją – tai, kad mes, didžiuma mūsų, esame jau nutautę. Mes esame nutautę! Čia jau nebe grėsmė. Tai jau vyko. Ir dar tebevyksta. <...> [M]ano įsitikinimu, mes šioje žemėje gyvename jau nelietuviškai. Mes negyvename lietuviškai žemėje, kurią vadiname Lietuva. <...> Jeigu Lietuvą suvoktume kaip paveldėtąją istorinę gimtinę, tai reikėtų ir pradėti galvoti, kaip į tą Lietuvą mums sugrįžti.“

Ką pasakytų „Etaplius“ skaitytojas, jeigu vietoj 1988-ųjų prie pacituotų poeto žodžių parašyčiau 2023-iuosius?

Konferencijoje dalyvavęs anuometinis „Mokslo“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Zigmantas Pocius pasiūlė iš konferencijos medžiagos parengti knygelę. Ją sudarydamas, dar sudėjau straipsnius kalbos klausimais, skelbtus „Šiaulių naujienų“ laikraštyje 1988-ųjų vasarą ir rugsėjį: Pedagoginio instituto dėstytojų kalbininkų Janinos Barauskaitės, Juozo Pabrėžos, Vytauto Sirtauto, Stasio Tumėno, Politechnikumo dėstytojos Cecilijos Lapkuvienės, gydytojo Alberto Griganavičiaus, teisininko Algimanto Puklevičiaus. Rinkinėlis „Kokia tautos kalba“ išėjo 1990-aisiais. Tiražas – 5 tūkstančiai egzempliorių! Pabandykime įsivaizduoti šitokį panašaus leidinėlio tiražą šiandien...

Teatralizuota šventės dalis surengta spalio 1 dieną Saulės laikrodžio aikštės amfiteatre. Tribūnos buvo pilnutėlės, dar tiek žiūrovų ir klausytojų būriavosi už aikštės ribų. Į šią šventės dalį rengėjų pakviestas atvyko poetas Justinas Marcinkevičius, jis paskaitė tai progai skirtą naują savo eilėraštį „Kryžių kalnas“: „O, skausmo kalnas, o, kryžių himnas, / krūtinėj ir prie Šiaulių...“ Lietuvos teatrų aktoriai bylojo neužmirštamų istorinių Lietuvos asmenybių lūpomis: Mažvydo (aktorius Laimonas Noreika), Barboros Radvilaitės (Rūta Staliliūnaitė), Antano Strazdo (Valerijus Jevsejevas), Simono Daukanto (Vladas Bagdonas), Žemaitės (Fausta Laurinaitytė), Povilo Višinskio (Arūnas Sabonaitis), Šatrijos Raganos (Nijolė Narmontaitė). Iš praeities mes stiprybę semiam! Iš garbingos, išmintingos praeities. Iš talentingų, iškilių, taurių tautos praeities asmenybių.

Šių metų spalio 27 dieną 14 valandą didžiajai Kalbos šventei prisiminti, pasvarstyti šiandienos lietuvių kalbos situaciją Povilo Višinskio bibliotekoje rengiama kalbos konferencija. Pranešimus skaitys anos šventės dalyvis poetas, filosofas dr. Vytautas Rubavičius, žymiausia dabartinės lietuvių kalbos tyrinėtoja dr. Rita Miliūnaitė, diskutuos pagrindinis 1988 metų šventės organizatorius Vaclovas Vingras, režisierius prof. Gytis Padegimas, šiauliškiai kalbininkai, kiti kultūros ir mokslo atstovai. Skambės meninis aktorių žodis, koncertuos Gegužių progimnazijos tautinių šokių kolektyvas ir folkloro ansamblis.

Konferencijos vedėjas – bibliotekos direktorius, kalbininkas prof. Bronius Maskuliūnas, renginio globėjas – Seimo narys, kalbininkas dr. Stasys Tumėnas.