Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui

Pirmąjį vasario šeštadienį Dusetose, ant Sartų ežero, vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2019“, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Rengiamos jau antrą šimtmetį

Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-os, pasak organizatorių, oficialios jau 111-os.

Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero buvo rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija.

Šiemet ši žiemos šventė sutapo su Dusetų, paskelbtų mažąja Lietuvos kultūros sostine, 500 metų sukaktimi. Šiuo įspūdingu žirginio sporto renginiu dusetiškiai pradėjo švęsti Rytų Aukštaitijos miestelio jubiliejinę sukaktį.

Šiemet, pasak organizatorių, septyniuose važiavimuose varžėsi 49 ristūnai, kuriuos vadeliojo 35 Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Pasigėrėję žirgų bėgimais, atvykusieji galėjo apsilankyti mugėje, kuri viliojo įvairiais kvapais, patiekalais, o pasisotinus buvo galima įsigyti įvairių lauktuvių.

Mugės šurmulį papildė liaudiškos kapelos, folkloro ansamblių muzikantai, susirinkę iš visų šalies kampelių, o šventės atidarymo pradžią paskelbė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Vaido Andriuškevičiaus.

Laikas skelbti nacionalinėmis

„Sartai 2019“ šventės atidaryme bei prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje sportininkus ir žiūrovus, renginio organizatorius, linkėdami vieniems greitų sekundžių, kitiems – įspūdingo reginio, sveikino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, šventės organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, lenktynes dešimtus metus paeiliui rengiančios „Promo events“ direktorius Darius Jonušis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kiti.

Žemės ūkio ministras D. Surplys sakė, kad šios žirgų lenktynės svarbios glaudesniam ryšiui tarp miesto ir kaimo palaikyti, taip pat tai svarbi šeimos šventė, į kurią žmonės susirenka pasidžiaugti vieni kitais, pabendrauti.

„Tai – ir vartotojų šventė, kur susitinka ne tik pirkėjai, bet ir įvairių rūšių amatininkai, prekybininkai. Juk svarbu ne tik gaminti, bet ir parduoti, o tai stiprina ryšį tarp miesto ir kaimo“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Viceministrė A. Miškinienė teigė, kad šiose lenktynėse dalyvauja ne pirmą kartą, nes Utenos krašte gyvena jos vyro giminės. Ši šventė jai žinoma ir pažįstama.

„Visada atvažiuodavom su šeima, susitikdavom su giminėmis, todėl šios tradicijos išliko iki šiol. Manau, kad šias lenktynes jau laikas paskelbti nacionalinėmis – įteisinti nacionalinio renginio statusą“, – kalbėjo viceministrė, pažadėjusi tartis su Kultūros ministerija ir sumanymą pristatyti jau kitąmet.

Didysis žiemos prizas – lenktynių vinis

Sartų lenktynes vainikuoja bėgimas, kuriame eikliųjų ristūnų vadeliotojai varžosi dėl garbingiausio apdovanojimo – Didžiojo žiemos prizo. Jį taip pat tradiciškai steigia lenktynių organizatorė Žemės ūkio ministerija.

Varžytuvės dėl šio prizo pagrįstai laikomos visų lenktynių centrine ašimi, o jų laimėtojas – varžybų karaliumi.

Juo trečią kartą iš eilės tapo uteniškis Egidijus Gudonis, su bėriu Gardens Fairytale pirmas kirtęs finišo liniją.

Pirmame lenktynių bėgime varžėsi suaugę D reitingo žirgai, o jų tramdytojai susigrūmė dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo. 1 609 metrų tarptautinio važiavimo finišą pirma (per 2 min. 08,017 sek.) kirto prancūzų veislės bėra kumelė Upolis, vadeliojama Vaidos Barčės.

Atkakli kova virė ir dėl Zarasų rajono savivaldybės prizo, kurio vertė – 3,5 tūkst. eurų. Toje pačioje distancijoje varžėsi suaugę B reitingo žirgai. Čia sėkmė lydėjo uteniškį Žydrūną Vasilionką, kurio vadeliojamas Eruption Cass nuotolį įveikė per 2 min. 03,219 sek.

2015 m. gimę žirgai buvo išrikiuoti prie starto linijos trečiame bėgime dėl AB „Linas Agro Group“ 3 tūkst. eurų vertės prizo, kurio geidė 8 vadeliotojai. Ir čia sėkmė lydėjo Ž. Vasilionką, kuris su Favorit Cass per 2 min. 05,725 sek. pirmas kirto finišo liniją.

Ketvirto bėgimo, kurio dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės „Rokiškio sūrio“ prizo, finišą pirmoji kirto Gedvilė Vinslauskaitė su Pivonija, distanciją baigusi per 2 min. 07,665 sek.

Žirgai, kuriems priklauso ateitis

Ateities bėgime, nes jame dalyvauja jauniausi – 2016 metais gimę žirgai, pirmą vietą ir „Dusetų krašto“ prizą iškovojo Eimantas Klebauskas su Magistru, trasoje sugaišę 2 min. 12,516 sek.

Šešto važiavimo 2 400 metrų distancijoje dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės AB „Auga group“ prizo. Pirmas finišo liniją kirto Jevgenijus Ivanovas iš Estijos su žirgu Asko Q (3 min. 16,684 sek.).

Šių lenktynių entuziasto ir ilgamečio rėmėjo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko prizu, kurį įsteigė LSDP, buvo pagerbtas jauniausias vadeliotojas, šiemet 16-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis Vigailas Perednikas.

Seimo nario Algimanto Dumbravos prizu apdovanota jauniausia vadeliotoja 23-ejų ukmergiškė Ema Mosolkovaitė.

UAB „Stoker“ prizais apdovanotos geriausių rezultatų pasiekusios visų trijų Baltijos šalių vadeliotojos moterys, o „Volfas Engelman“ specialusis prizas už ristūnų žirgų sporto puoselėjimą ir džentelmeniškumą sporte įteiktas 68-erių ukmergiškiui Edvardui Vinskui – vyriausiam lenktynėse dalyvavusiam sportininkui.

Tradicinė paroda

Po lenktynių meno mylėtojai ir parodos dalyviai rinkosi Kultūros centro Dusetų dailės galerijoje į tradicinės tarptautinės parodos „Žirgas fotografijoje“ atidarymą. Galerijos vadovas Alvydas Stauskas pristatė ne tik dalyvius, bet ir svečius bei rajono vadovus, kurie negailėjo pagyrų šio renginio organizatoriams.

A. Stausko teigimu, į parodą pretendavo per 800 nuotraukų, tačiau tarptautinė komisija atrinko 55 autorių simbolinį fotografijų skaičių – 101.

18 geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti parodos diplomais ir prizais. Pagrindinis prizas, kurį įsteigė Utenos gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“ (prezidentas Rimantas Udras), atiteko žinomam šalies fotomenininkui, kilusiam iš Dusetų krašto, Klaudijui Driskiui.