Tarp knygų lentynų | 9 MIN.

Didieji skaitymo ir įsižiūrėjimo malonumai

Eglė Kazimieraitienė
2022 m. rugpjūčio 4 d. 14:36
Jakaitės Rubrika SAVB penktadienis.jpg

Šį kartą rubrikoje „Apie literatūrą – gyvenimiškai“ literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė apžvelgia penkias šio amžiaus knygas apie menininkus ir gyvenimą.

Augustinas Savickas, Žalia tyla, Vilnius: Tyto alba, 2002.

Barbora Didžiokienė, Mažosios dailininkės prisiminimai, I ir II dalys, sudarė Ramutė Rachlevičiūtė, vertė Irena Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011; 2016.

Jolita Linkevičiūtė, Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius, Vilnius: Meno parkas, 2020.

142 atvertys. Lietuvos menininkių autobiografijos, I ir II dalys, sudarė Ramutė Rachlevičiūtė, Vilnius: Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, 2021.

Jean-Christophe Mončys, Mano tėvas Antas: 100 prisiminimų apie Antaną Mončį, vertė Diana Bučiūtė, Vilnius: Aukso žuvys, 2022.

Neretai dailininkų memuarai, autobiografijos ar dienoraščiai net man, lituanistei, yra įdomesni nei rašytojų. Visada intriguoja, kaip / ar / kiek žodžiu galima kalbėti apie nežodinę kūrybą, smagu ieškoti interpretacijų, lyginti su sava samprata, tiesiog šviestis. Na, ir personos dažniausiai būna itin spalvingos. Pasirinkau šias savo itin mėgstamas knygas.

***

Augustinas Savickas – neabejotinai vienas mūsų didžiųjų dailininkų. Jo atsiminimų knyga Žalia tyla parašyta tikro meistro ranka. Talentas, matyt, paveldėtas iš tėvo, literatūros klasiko Jurgio Savickio. Jaunystėje Augustinas netgi dvejojo, kurią mūzą pasirinkti, ir ėmėsi teptuko, pagrįstai manydamas, kad dailėje jis bus laisvesnis nuo ideologinės tarnystės. Pirmasis trumpas nykokas Žalios tylos variantas buvo leistas dar sovietmečiu, ir tik 2002 metais, kai A. Savickas jau buvo devintoje dešimtyje, jis galėjo išleisti itin drąsią, atvirą dramatiško savo gyvenimo istoriją.

Šioje knygoje – svaiginanti jaunystė daugiausia Vakarų Europoje – juk tėvas buvo dar ir įtakingas Lietuvos diplomatas. Tai ir tamsusis amžiaus vidurys, kai motina žydė, nors ir buvo gelbstima, nebepakėlė siaubo, įtampos ir nusižudė, o brolis, turėjęs galimybę išgyventi, sąmoningai pasirinko mirtį su savo mylimąja žyde. Toliau – visokeriopa našlaitystė stalininiame pokaryje, kai gyvenimas radikaliai pasikeitė, o gyvas tėvas Lietuvai tarsi neegzistavo.

A. Savicko vitališkumas, gebėjimas ir prisitaikyti, ir atsilaikyti, kurti – stebina. Jis buvo ir bohemos žmogus, praktikavęs sovietiniam menininkui tarsi privalomą girtuoklystę, ir nomenklatūrinis tapytojas, dirbdavęs pagal užsakymus, ir gilus, ieškantis, monumentalus kūrėjas, ištikimas savo pašaukimui. Knygoje nemažai samprotavimų apie meną, savo ir ne tik savo kūrinius, jų genezę, vertinimą etc. Man buvo įdomu ir jaudinančios tėvo pėdsakų paieškos jau šiais laikais su sūnumi irgi dailininku – Raimondu Savicku. Knyga, be kita ko, man atsakė, iš kur tas tamsusis A. Savicko drobių koloritas, nors nesu tikra, kiek teisingai spėju, kodėl gyvenimo pabaigoje tapytojas tarsi šviesėjo.

***

Augustinas Savickas – didelis ir be memuarų. Visai kitas, nelygintinas yra kitos dailininkės kalibras. Vis dėlto du tomai Barboros Didžiokienės Mažosios dailininkės prisiminimų yra absoliučiai unikalus dalykas. Autorė yra gryna rusė, iš tikrųjų Varvara Gorochova, gimusi 1896 m. Peterburge, mirusi Lietuvoje 1976 m., vieniša, pamiršta sodyboje Kaišiadorių rajone. Tekstus Didžiokienė rašė ir vis perrašinėjo rusų kalba, jie išversti ir išleisti labai rūpestingai, su gausybe paaiškinimų, iliustracijų, įvadiniais ir palydimaisiais straipsniais. Barbora turėjo fantastišką regimąją, juslinę atmintį, buvo ypač jautri, pagavi, teatrališka. Nuostabi dokumentika bent keliais aspektais. Pavyzdžiui, leidžia šviežiai pažinti ištisą epochą, ir ne tik Lietuvoje.

Tai, kaip ji vaizduoja ikirevoliucinį ir revoliucinį Peterburgą, skaitai kaip įdomiausią romaną, nuo kurio šiaušiasi plaukai… Totalios sumaišties, bado laikais jaunos merginos energija padėjo išgyventi pačiai, padėti kitiems ir dar lankyti tapybos studijas, svajoti apie kūrybą. Įsimylėjo savo mokytoją Vladą Didžioką, kuris ją vedė ir parsivežė į Lietuvą. Iš dalies jai tai buvo išsigelbėjimas, nes neliko gyventi sovietinėje Rusijoje, net galėjo kiek padėti ten likusiems artimiesiems.

Kita vertus, ji pateko į išties patriarchališko vyro rankas. Vl. Didžioko būta storžievio ir net chamo, jis pragėrinėjo pinigus, auklėjo žmoną kumščiais, nepripažino jokių moters pretenzijų į kūrybą, neleido jai turėti dažų, teptukų. Užsakymus B. Didžiokienė gaudavo labai vargingai. Ji buvo visiškai priklausoma nuo vyro, o dar reikėjo pakelti ir neigiamą aplinkinių požiūrį į save kaip rusę.

Įdomūs ir Barboros liudijimai apie Lietuvos menininkus, netikėti, labai nepriklausomi vertinimai. Akivaizdu, kad jai nebuvo leista išsipildyti, bet, kita vertus, klausimas, ar išties buvo ką realizuoti, lieka atviras – darbų liko pernelyg mažai. Bet kokiu atveju B. Didžiokienės abi knygos išlieka kaip jos opus magnum. Tai puiki medžiaga istorikams, kultūrologams, feminizmo studijoms, tiesiog reto, sudėtingo moters menininkės gyvenimo liudijimas. B. Didžiokienė neteko vyro, kone dievinto sūnaus, reikėjo tiesiog išgyventi, bet atsilaikė ir išlaikė stuburą; tai rodo kad ir jos darytos Chruščiovo karikatūros ar autoportretas (rūkančios). O po mirties su savo prisiminimais Barbora Didžiokienė – ir atsirevanšavo.

***

Kita knyga sudėtingu pavadinimu Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius, parašyta menotyrininkės Jolitos Linkevičiūtės, gal kiek iškrinta iš pristatomų knygų konteksto, nes yra ne tik apie dailininką, bet ir apie autorės kelią prie jo ir jo kūrybos, metodų. Tai savotiška piligrimystės istorija su beletristikos, net magiškojo realizmo elementais. Pradžioje autorės man buvo pernelyg daug. Bet, nors visą laiką norėjosi kuo daugiau to autentiškojo Prano Gailiaus teksto, vėliau priėmiau tiek knygos taisykles, tiek ir pavadinimą, o dailininko pakako.

P. Gailius, kad ir kaip slapukaudamas, atsiskleidė kaip nepaprastai optimistiškas, šviesus, kūrybingas, elegantiškas, imlus žmogus, vienas didžiausių mūsų išeivijos intelektualų, žemaitiškai kalbėjęs labai gražiai. Jo tėvas mirė, kai sūnui nebuvo nė dvejų metų, motina paliko jį giminėms, ir Pranas ją, svetimą, susirado tik po 20 metų…

Vaikas augo vienas kaip pirštas, per karą traukėsi iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, norėjo būti poetas, bet išeivių stovykloje lietuviai jo eilių nesiklausė. Tada susižavi dailininku Fernand’u Léger, praktiškai be pinigų nuvyksta į Paryžių ir patenka į jo, tokio masto dailininko, dirbtuves. Ir P. Gailius išties prasimušė… Nors šis žodis turbūt netinka, nes jam pačiam nebuvo svarbu prasimušti. Daug kas jam nebuvo svarbu, ir tai, kad kai kurie lietuvių dailininkai į jį žiūrėjo atsainokai, kaip į neva nepakankamai lietuvišką. Bet klausiamas, o kas jis, P. Gailius visada pabrėždavo esantis lietuvis. Lietuviškumas ypatingai skleidžiasi per kalbą, kai kurių darbų tematiką, stilistiką, koloritą („esu tas pats bachūras, kuris braidė Ventoje…“).

Reikia pripažinti – pavydėtinas dailėtyrininkės gebėjimas prakalbinti pašaipūnišką, save kiek mistifikuojantį menininką, kuris daug ką slėpė, kategoriškai atsisakė rodyti laiškus, dienoraščius. Net giminaičiai, knygai išėjus, stebėjosi daug ko nežinoję. Bet tai, ką P. Gailius pasakoja apie save, meno, kūrybos sampratą, yra tikrai įstabu. Kaip ir viena iš jo nuostatų gyvenime – „nenoriu būti rimtas, elgiuosi kaip man patinka, aš noriu durnavoti“.

***

Kartais net sunku besuprasti, kaip įmanoma tiek daug nuveikti, kiek sugeba Ramutė Rachlevičiūtė. Ji – anksčiau aptartos B. Didžiokienės knygos sudarytoja. Pernai ji išleido kone dešimtmetį rengtą dviejų dalių leidinį 142 atvertys. Lietuvos menininkių autobiografijos. Buvo parengusi didelę 39 klausimų anketą: vaikystė, studijos, geriausi darbai, pripažinimas / įvertinimas, įtakos, senatvė etc. Įkalbinėjo, ragino, įtraukė vis naujų moterų, suspėjo gauti tekstus iš vyriausiosios kartos, pavyzdžiui, Jutos Čeičytės, inspiravo kai kurias vėliau rašyti savo šeimų istorijas. Klausimai, žinia, buvo neprivalomi, tik atraminiai. Kai stambus, apie 800 puslapių, leidinys pasirodė, neprisirengusios ar patingėjusios apgailestavo ir priekaištavo, kad nebuvo kaip reikiant spusteltos parašyti… Skaityti tokius foliantus reikia ne iš eilės.

Aš pradėjau nuo savo mylimų, kad ir Audronės Petrašiūnaitės, įdomių, kad ir Paulinos Pukytės, tik po to rinkausi susipažinimui, atradimui, ieškojau amžininkių ir kraštiečių. Stebėtina, kiek nežinojau, ypač apie metalo, tekstilės, keramikos meistres, menininkes iš provincijos ar nepastebimas žymesnio vyro šešėlyje. Sustodavau prie ypač paveikių pasakojimų apie senėjimą ir mirtį. Sujaudino vienintelė išimtis – vyro Rimanto Dichavičiaus tekstas apie žmoną Valeriją ir iškalbingos jos rankos knygos viršelyje.

Gaila tik, kad tokio leidinio bibliografija yra prasta. Susidomi žmogus, kas ten siejo Antaną Smetoną su menininke, patikslini ir matai, kad kažkieno tik A. Smetonos gatvėj gyventa, o nemažai mokytojų, kolegų etc. pavardžių neįtraukta. Leidinio adresatas veikiausiai skirtingas: vienaip jį vertins ir domėsis menininkų bendruomenė, kitaip – mėgėjai, besišviečiantys. R. Rachlevičiūtės darbas tuo svaresnis, kai prisimeni pernai vasarą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijoje eksponuotą Lietuvos tarpukario dailininkių parodą: dauguma jų liko nežinomos tiesiogine to žodžio prasme, jų biografijos nutrūkę, net nežinia, kada ir kur mirė…

***

Vis dėlto gražiausiai, įdomiausiai išleista yra Jeano Christophe’o Mončio knyga Mano Tėvas Antas. Vizualika tiesiog neįtikėtina, norisi vis sugrįžti prie tos ar kitos fotografijos, įsižiūrėti į marškinių tekstūrą, vestuvių kvietimo šriftą, afišą, tiesiog į Antano Mončio veidą, pasigrožėti knygos maketu, spalva. Knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė yra meistrių meistrė. Ši knyga – 100 mylėto sūnaus prisiminimų apie mylėtą tėvą – yra ir pati šilčiausia. Šviesiai pavydėjau jų santykio, to neįtikėtino gebėjimo suprasti, ką tyleniui tėvui reiškė gyvenimas išrautomis šaknimis.

Knygoje daug iškalbingos medžiagos apie skulptoriaus darbą vaiko, o kartais padėjėjo akimis, kūrinių istorijų ir jų interpretacijų. Tėvas Antas siekė autentiškumo, nepriėmė to, kas pernelyg glotnu – net bulvių turguje nepirko per daug gražių. Vis dėlto ne ką mažiau jaudina A. Mončio šeimyniškumas, jo žemaitiškos lopšinės, žaidinimai ar pamėgtos pasakos savo nelietuviukams vaikams, jo dilgėlių sriuba ar lietuviško varškės sūrio gaminimas, jo mėgstamiausios žemaitiškos dainos priedainis „Bus gerai!“. Prisirašiau nemažai mažakalbio skulptoriaus A. Mončio pasakymų, o pacituosiu bent šį: „Menas neturi sienų, bet turi tautybę“.

Literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė


Lietuva
Kardiologė J. Jurgaitytė: „Saikas ir reguliarumas – pagrindiniai šventinio laikotarpio principai“
Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi su poilsiu, šeimos susibūrimais ir gausiu vaišių stalu, tačiau Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia – būtent šis metas yra vienas rizikingiausių sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šventės gali išprovokuoti tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie gali pabloginti širdies būklę.
Sveikata | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Po didžiųjų švenčių daugelio šaldytuvuose dar kelias dienas karaliauja balta mišrainė. Nors pirmąją dieną ji valgoma su malonumu, vėliau tas pats skonis ima pabosti. Vis dėlto likusi mišrainė – ne prievolė ją suvalgyti, o puiki galimybė kūrybiškai pažvelgti į tai, ką jau turime. Šiek tiek fantazijos ir tas pats patiekalas gali virsti visai nauju skoniu.
Kalėdų gidas | 3 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu savo Mar-a-Lago rezidencijoje, Floridoje, sekmadienį, gruodžio 28 d.
Pasaulis | 2 MIN.
1
Per Kalėdų laikotarpį policija visoje Lietuvoje sulaikė daugybę neblaivių vairuotojų, daugiau nei 20 iš jų sulauks baudžiamosios atsakomybės, nes alkoholio koncentracija jų organizme viršijo 1,51 promilės.
Lietuva | 6 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Lietuva | 5 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Lietuva | 3 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu savo Mar-a-Lago rezidencijoje, Floridoje, sekmadienį, gruodžio 28 d.
Pasaulis | 2 MIN.
1
JAV demokratų ir respublikonų partijų senatoriai pasmerkė Rusijos vykdomus Ukrainos civilių žudymus tuo metu, kai viso pasaulio krikščionys švenčia Kalėdas.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Ar pamenate lygiai prieš dešimt metų, gruodžio 26 dieną, Šiaulius ir visą šalį sukrėtusį nusikaltimą. Būdamas vos aštuoniolikos metų tuomečio Šiaulių profesinio rengimo centro mokinys Mindaugas Babajevas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nužudė tos pačios mokymo įstaigos sargę. Praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo šiaulietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, prabūtas suėmime iškart po nusikaltimo, nuteistasis teoriškai kaip tik šiuo metu ir turėtų išeiti į laisvę.
Kriminalai | 4 MIN.
0
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Horoskopai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Horoskopai | 3 MIN.
0
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0