Didieji prekybos tinklai tikrina galimybių pasus: kilo keletas konfliktų

Nuo pirmadienio didieji prekybos centrai, turinys didesnes nei 1 500 kv. m patalpas, tikrina galimybių pasus. Prekybininkai laukia piko laiko, kai pamatys, kaip sekasi suvaldyti klientų srautus. Visgi ne visi centrai jau naudoja skaitytuvus – dalis dokumentus tikrina vizualiai.

Paprasčiau skenuoti atspausdintą dokumentą

Kaip Eltai teigė „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė, Vyriausybės sprendimu tikrinti galimybių pasus yra patenkinti ne visi žmonės.

„Ateina piktas žmogus, kaltina mus dėl šitų ribojimų, apsisuka ir išeina. Mes tiesiog pasakome, kad tai ne mūsų ribojimai, o Vyriausybės. Didžioji dalis, ką mes matome, geranoriškai rodo galimybių pasus ar kitus atitinkamus dokumentus. Eilių kol kas nėra, turime specialius prietaisus, kurie labai greitai atlieka patikrą“, – sakė R. Aukštuolytė.

Pasak atstovės, pastebima, kad paprasčiau tikrinti popierinį variantą.

„Telefonu būna tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, per mažas QR kodas, tamsus ekranas, plėvelė, skilęs ekranas – tada yra sunkiau nuskenuoti“, - sakė R. Aukštuolytė.

Atstovė ryšiams su visuomene sakė, kad asmens dokumento prašo tik tada, jeigu kyla įtarimų dėl nenusiskenuojančio galimybių paso QR kodo. Tada yra tikrinama, ar informacija sutampa su asmens dokumentu.

„Iki šešiolikos metų galime įleisti be kaukių ir galimybių pasų. Kai matome, kad žmogus yra šešiolikos ar septyniolikos metų, jis turėtų parodyti galimybių pasą ar mokinio pažymėjimą, kad parodytų amžių“, – kalbėjo R. Aukštuolytė.

Anot pašnekovės, problemų dėl kitakalbių nekyla.

„Mūsų darbuotojai kalba rusiškai, tai tikrai visi susikalba. Taip pat buvo vienas žmogus, kalbantis angliškai, parodė (dokumentą – ELTA), nusiskenavo ir praėjo, tai ką mačiau, tikrai nebuvo jokių problemų“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Konfliktų dėl galimybių paso dar kyla

Parduotuvių IKI atstovė Vaida Budrienė Eltai sakė, kad patys, kaip UAB „Palink“, tikrina galimybių pasus septyniose parduotuvėse, o dar aštuoniolikoje parduotuvių tikrina nuomotojai – parduotuvių savininkai.

„Didžioji dalis yra girdėję informaciją, kad bus tikrinami galimybių pasai, tačiau neišvengiame ir konfliktų – iš senyvo amžiaus žmonių, kad jie pirmą kartą girdi, kas yra galimybių pasas, nežino, nemoka atsispausdinti. Kita dalis nusiskundimų – klientų mažuma – apskritai piktinasi galimybių pasu ir išsilieja ant mūsų darbuotojų, kodėl nusprendė tikrinti galimybių pasą. Didžioji dalis klientų žino tvarką, kai kurie net su pasitenkinimu ištraukia galimybių pasą, procesas gana sklandus“, – komentavo V. Budrienė.

Anot pašnekovės, kol kas eilės nesiformuoja, nes nėra piko valandų.

„Pastebėjome, kad vakar buvo padidėjęs pirkimas, ir apyvartos augo tų parduotuvių, kurios yra didesnės. Vėlgi viena iš priežasčių, galbūt galima daryti prielaidą, kad ne tik dėl to, kad kai kurie klientai neturi galimybių paso, bet mąstė, kad kelias dienas gali būti nesklandumų, ir geriau nueiti sekmadienį“, – teigė atstovė.

Prekybos centruose IKI galimybių pasas yra tikrinamas dviem būdais – vienas, kai apsaugos darbuotojas jį tikrina vizualiai, tačiau jei kyla įtarimų, kad gali būti suklastotas arba kito asmens, gali paprašyti asmens dokumento. Kitose keliose parduotuvėse yra tikrinama tam skirtu skaitytuvu.

Ruošėsi iš anksto

Prekybos centro „Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė Eltai sakė, jog ruoštis galimybių paso patikroms ėmėsi nuo Vyriausybės nutarimo priėmimo.

„Iš tiesų buvo intensyvus visos komandos darbas, kuris ir tęsiasi ir dabar. Pasiruošėme mūsų pirkėjus sutikti su plakatais, tentais ir kita informacine medžiaga, kad jie eidami į parduotuves matytų, kokių dokumentų prašys mūsų apsaugos darbuotojas, kur jiems reikia eiti ir ką daryti.

Įėjus į parduotuvę fojė jau laukia apsaugos darbuotojas, kuris su rankiniu skaitytuvu skenuoja galimybių pasą ir ES COVID sertifikato QR kodus arba tikrina kitus dokumentus, kuriuos įvertina vizualiuoju būdu. Taip pat turime automatizuotą skenerį, kurį šiuo metu testuojame, žiūrime, kaip jis pasiteisina. Žiūrėsime, ar šitą praktiką vertėtų perkelti į kitas parduotuves“, – pabrėžė G. Šerėnienė.

Pašnekovė pažymėjo, kad greičiau praleidžia tuos klientus, kurie turi QR kodus, skenavimas rankiniu būdu vyksta greitai – pora sekundžių ir jei dokumentas suveikia, klientas tiesiog įeina į parduotuvę.

„Asmens dokumento prašysime tik tuo atveju, jei iškils abejonių dėl paties pirkėjo ir jo pateikiamų dokumentų, kad įsitikintume, kad jis tikrai pateikia savo dokumentą“, – minėjo darbuotoja.

Tikisi supratingumo

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad tikroji situacija, kaip sekasi tikrinti galimybių pasus, pamatys po piko valandų.

„Kol kas viskas vyksta normaliai – žmogus stovi prie durų ir vizualiai tikrina dokumentus. Šios savaitės antroje pusėje būsime įsigiję skenavimo aparatus. Atsiradus technikai, tikėkimės, bus šiek tiek lengviau“, – teigė D. Ryliškis.

Anot atstovo, klientams kyla nepatogumų, kai didesnėse parduotuvėse, turinčiose kelis įėjimus, paliktas tik vienas įėjimas.

„Žiūrėsime, kaip seksis tvarkytis – jeigu vienam žmogui bus per sunku tvarkytis, atsiras keli (tikrintojai – ELTA)“, – sakė atstovas spaudai.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad kol kas galimybių pasų tikrinimas vyksta sklandžiai, daugeliu atvejų pirkėjai supratingai pateikia reikiamus dokumentus skenavimui, pirkėjų eilės nesiformuoja.

„Piko metu, jei prireiktų, galimybių pasus tikrins daugiau apsaugos darbuotojų, kad būtų galima išvengti eilių. Tikimės pirkėjų supratingumo, jei tektų palaukti prie parduotuvės įėjimo, taip pat rekomenduojame su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį, esant reikalui, galėtų pateikti apsaugos darbuotojui“, – atsakė L. Skersytė.

Padidino apsaugos darbuotojų skaičių

 „Akropolis group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas komentavo, jog patikra vykdoma prie prekybos centrų įėjimų, iš kurių veikia visi.

„Prie kiekvieno jų yra apsaugos darbuotojai, kurie tikrina galimybių pasus. Apsaugos darbuotojų skaičių

ženkliai padidinome, kad užtikrintume patikros vykdymą. Taip pat darbuotojai naudoja techninę įrangą – specialius skenerius, skirtus greitesniam ir efektyvesniam dokumentų patikrinimui“, – sakė vadovas.

Anot pašnekovo, pastebima, kad vyksta greitesnė patikra, kai lankytojas pateikia galimybių pasą arba ES COVID sertifikatą – dokumentus, turinčius QR kodą.

„Tada labai greitai ir efektyviai yra nuskaitomas kodas ir tikrintojas mato, kad dokumentas galioja ir operatyviai praleidžia lankytojus. Vienodai efektyviai skenuojama ir iš telefono, ir atspausdinti dokumentai, tai čia jau klientų pasirinkimas, kaip patogiau. Yra kitų dokumentų, kuriuos galima pateikti, jų patikra jau yra vizualinė, taigi užtrunka šiek tiek ilgiau nei nuskenavimas“, – pabrėžė M. Mertinas.

Pašnekovas minėjo, kad šiandien buvo keletas žmonių, kurie neturėjo pasiruošę tinkamo dokumento.

„Dauguma klientų ateina pasiruošę, eina pro įėjimo duris su paruoštu dokumentu. Kaip ir visos pandemijos metu, absoliuti dauguma lankytojų elgiasi sąmoningai ir nesudaro eilių, pateikia dokumentus, paiso kitų rekomendacijų, reikalavimų dėl saugaus apsipirkimo“, – apibendrino Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas.

Dalis apsipirko savaitgalį

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigė, kad apibendrinti galimybių pasų patikrą bus galima po kelių dienų.

„Turi prasisukti bent 2–3 dienos, kad matytume pietinį piką, vakarinį piką ir savaitgalinį elgesį. Testuojama įranga, žmonės, kurie jos neturi, mokosi „skaityti“ dokumentus. Buvo konfliktų, bet yra sprendimų algoritmai.

Didelio piko nebuvo, dalis žmonių apsipirko savaitgalį – klausiau prekybininkų, sakė, kad stebėjo didesnį lankytojų srautą. Matyt, ir žmonės, kai įsigalioja kažkokia naujiena, tai sako, kad pasižiūrės, kaip veikia, ir tada gal apsilankys“, – sakė R. Vainienė.

Pasak asociacijos direktorės, vizualinė patikra ir skenavimas yra lygiavertės patikros.

ELTA