Verslas | 8 MIN.
Praėjusią savaitę pristatytame mokestinių pakeitimų pakete numatyta keletas pokyčių mažųjų bendrijų (MB) vadovams ir nariams, pirmiausia – „Sodrai“ mokamų įmokų didinimas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė dalį pasiūlymų kritikuoja ir pabrėžia, jog MB apmokestinimas neturi didėti, nes kitaip būtų paminama esminė šios verslo formos steigimo priežastis – galimybė paprastoms sąlygomis visiems gyventojams įsteigti verslą ir gauti papildomų pajamų prie pagrindinės veiklos.
Kai kurie ekspertai savo ruožtu sako, kad MB mokesčiai turėtų artėti prie taikomų kitiems juridiniams asmenims, o itin didelis jų populiarumas indikuoja „nesveiką situaciją“.
Pastarųjų metų statistika išties rodo, kad MB tapusi patraukliausia pradedamos veiklos forma – jų įsteigiama daugiausia.
Plečiama „Sodros“ įmokų bazė
Mokesčių reformos pakete siūloma nuo 50 iki 90 proc. padidinti MB narių asmeniniams poreikiams paimamų lėšų sumai taikomą „Sodros“ mokesčių bazę.
Be to, socialinio draudimo įmokomis norima apmokestinti ir 90 proc. pajamų, gaunamų pagal civilines paslaugų sutartis (CPS). MB vadovų pagal CPS uždirbamos pajamos šiuo metu apmokestinamos tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.
Taip pat siūloma nuo 43 iki 60 praėjusių metų vidutinių darbo užmokesčių didinti maksimalią sumą, nuo kurios skaičiuojamos „Sodros“ įmokos.
Anot vienos MB steigimo iniciatorių, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT), pirmininkės Dalios Matukienės, ši verslo forma buvo sukurta jau dirbantiems pagal darbo sutartį, tačiau norintiems papildomų pajamų, taip pat – versliems moksleiviams, studentams, pensininkams.
Taip esą norėta šioms gyventojų grupėms suteikti „papildomą galimybę legaliai, susimokant GPM, prisidurti ir turėti papildomą uždarbį, pasibandyti ir tik tada jau nerti į tikrąjį verslą“, tikina ji.
„Buvo sukurta tokia civilinės paslaugų sutarties forma, kaip vienas MB mokesčių mokėjimo būdų. Ir apmokestinta buvo tik 15 proc. GPM tarifu, – Eltai sakė D. Matukienė.
Todėl, teigia smulkaus verslo atstovė, LSVVT yra „kategoriškai prieš“, pasiūlymą „Sodros“ mokesčius įvesti pagal CPS gaunamoms pajamoms. Pasak jos, atsiradus tokiai mokestinei naštai, MB kaip papildomą pajamų šaltinį įsteigę asmenys užsidarytų ir veiklą tęstų neskaidriai.
„Studentas, moksleivis, pensininkas, kurie yra MB vadovai, taip pat dirbantys pagal darbo sutartį bei iš MB prisiduriantys, tikrai padarys paprastą žingsnį – savo MB užsidarys ir išeis į šešėlį“, – pažymėjo D. Matukienė.
Tuo tarpu „Sodros“ įmokų bazė asmeniniams poreikiams imamoms MB lėšoms, anot verslo atstovės, įvesta pastebėjus, kad šią verslo formą dažnai renkasi samdomo darbo nedirbantys, todėl ir socialinių įmokų nemokantys asmenys.
Dėl to D. Matukienė teigė palaikanti siūlymą „Sodros“ įmokas didinti būtent šiai pajamų rūšiai.
„Kad šita forma virstų tik tuo, kuo mes ir norėjome“, – kalbėjo ji.
Tuo metu mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas mano, kad plėsti „Sodros“ įmokų bazę MB pajamoms reiktų. Jo teigimu, dabartinė Lietuvos socialinio draudimo sistema nėra subalansuota, nors socialinės išmokos turėtų būti panašios visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų veiklos formos.
„Supraskime, kad žmogus sensta, gimdo, serga – nepriklausomai nuo to, kokiam juridiniam asmeniui vadovauja ar pagal kokią sutartį vykdo veiklą. Socialinis draudimas turėtų veikti panašiai visiems žmonėms, kurie patiria visas socialines rizikas. O pas mus per daugelį metų ta sistema yra sufragmentuota ir visiškai nepagrįstai iškraipyta“, – Eltai sakė K. Lisauskas.
„Tada kyla kitos problemos, kad tie, kurie nemoka įmokų, kaip kad MB nariai ir vadovai, bazinės pensijos negaus tokios, kaip visi kiti, bet šiandien apie tai nesusimąsto. Tai tiesiog programuojamos didelės problemos dar ir į ateitį“, – tikino jis.
Itin patraukli verslo forma
K. Lisauskas teigė apskritai skeptiškai žiūrintis į MB kaip į verslo formą. Anot eksperto, tai iš esmės toks pat juridinis asmuo kaip ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB), tačiau MB taikomos paprastesnės apmokestinimo sąlygos.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais jų įsteigiama daugiau nei kitų juridinių asmenų.
„Kažkodėl yra dirbtinai sukurtos „Sodros“ išimtys dalyviams ir direktoriui. Pažiūrėjus į statistiką, per kelis metus MB pristeigta tiek, kad jų skaičius, ko gero, viršija visų kitų juridinių asmenų skaičių. Tai sako, kad situacija nesveika“, – kalbėjo K. Lisauskas.
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka antrino, kad MB išlieka labai populiaria verslo vykdymo forma.
Jos pateiktais „Creditinfo“ duomenimis, 2023 m. iš visų 3086 naujai įregistruotų įmonių 65,5 proc. sudarė būtent MB, o 2022 m. – 52 proc. (7514 iš 14489). 1980–2023 m. (neįtraukus bankrutavusių ir likviduojamų įmonių) Lietuvoje įkurta 39085 MB (18,5 proc. iš visų 210711 juridinių asmenų).
„Pastaruoju metu tai buvo kone sėsliausia kategorija, kur daugiau įmonių pasirinkdavo būtent ją, kadangi tai buvo viena palankiausiai apmokestinamų formų kai vykdomas nedidelis verslas“, – Eltai teigė J. Rojaka.
D. Matukienė patikino, kad šiuo metu Lietuvoje jų veikia beveik 30 tūkst., o pati verslo forma yra patraukli.
„Jos patrauklumas tas, kad ją lengva įsteigti, skirtingai nuo UAB, nereikia įstatinio kapitalo, skirtingai nuo individualios veiklos ar individualios įmonės, atsakomybė ne visu, o tik MB turtu“, – aiškino ji.
Išaugusios turėtų keisti veiklos formą
Pasak J. Rojakos, pakankamai išsiplėtusios MB turėtų „natūraliai judėti“ link kitokios verslo formos ir būti apmokestinamos labiau, tačiau dažnai tokio perėjimo neatlieka.
„Jeigu MB užauga iš mažojo pradedančio verslo, natūraliai ji turėtų judėti arba didesnio apmokestinimo, arba kitokios verslo formos link. To perėjimo nematome ir šiandien to perėjimo nėra“, – teigė J. Rojaka.
Su įmonių duomenimis dirbančios „Creditinfo“ ekspertės teigimu, Lietuvoje egzistuoja itin daug skirtingų įmonių formų, „nežmoniškai daug alternatyvų“ jas keisti – ieškant kuo palankesnių sąlygų veiklos pelnui padidinti.
„Įmonės pragmatiškai ir ieško tokių galimybių – kur galima ieškoti ir tam tikros mokestinės naudos. Kas yra visiškai normalu ir tai yra įmanoma pagal dabartinę situaciją“, – Eltai teigė J. Rojaka.
Kalbėdama apie MB ji pažymi, kad jų vadovai savo finansus deklaruoja labai skirtingai – vieni tą daro tvarkingai, kiti tuo „apskritai nesirūpina“.
D. Matukienė savo ruožtu teigia, kad dažniausiai išaugusios MB plečiasi į UAB.
„Labai paprasta ir nesudėtinga iš šitos formos pereiti į kitą formą“, – akcentavo ji.
Mano, kad MB ir UAB apmokestinimą reiktų suvienodinti
K. Lisausko manymu didinti MB apmokestinimą bei siekti jį suvienodinti su UAB būtų „sveikas reiškinys“, kadangi „nėra jokio logiško pagrindo“ vieno juridinio asmens vadovą ir dalyvius apmokestinti labiau nei kito.
„Pavyzdžiui, gatvėje du restoranai, vienas veikiantis kaip UAB, o kitas kaip MB ir jų apmokestinimas yra skirtingas. Tai kur logika? Taip tiesiog neturėtų būti“, – pažymėjo mokesčių ekspertas.
D. Matukienė savo ruožtu tokiai minčiai prieštaravo. Pasak smulkaus ir vidutinio verslo atstovės, dabartinės MB galiojančios apmokestinimo sąlygos pradedančiajam verslui yra itin svarbi pagalba siekiant įsitvirtinti.
„Čia yra patraukli forma verslui pradėti. UAB yra įstatinis kapitalas – gali 2,5 tūkst. eurų iš kažkur pasiskolinti, kitą dieną grąžinti. Kokia čia pagalba (pradedančiajam verslui – ELTA)... Pagalba tai, kad vadovas dirba, viską organizuoja ir pirmais metais negali pradėti vystytis normaliai – du metus nei pelno, nei apyvartos nebūna – bet susidėlioja tam tikrą pagrindą savo tolimesnei veiklai. Čia nemokėjimas tų didžiulių mokesčių yra didžiulė pagalba“, – dėstė D. Matukienė.
Mokesčių reformos paketas, kuriame išdėstyti mokestiniai pasiūlymai mažosioms bendrijoms, šiuo metu derinamas su visuomene ir socialiniais partneriais. Finansų ministerija jį pateikti tikisi dar šioje Seimo sesijoje – gegužę.
etaplius TV
0
