Kaip stresas nuodija mūsų organizmą?

Kasdienybėje bet kokie neigiami išgyvenimai įprastai vadinami stresu – tai ir stipri emocija, ir organizmo fiziologinis atsakas, ir elgesio reagavimas į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes.

Nepageidaujamos ar ekstremalios situacijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl stresas tam tikrais momentais tiesiog būtinas, kad gebėtume reaguoti instinktyviai, o ne remdamiesi mąstymu. Sukrėsto žmogaus pirminė reakcija į nepalankų fiziologinį ar psichologinį stresorių neretai būna neįprasta, nes negebama tinkamai įvertinti padėtį. Verta pažymėti, kad stresoriai kaskart „kaupiasi“, neretai dar vienas papildomas šokiruojantis įvykis – ir organizmas „išgriūva“ ar „susprogsta“. JAV mokslininkai yra suskirstę pagrindines stresines situacijas pagal balus: 100 balų – artimojo mirtis, 75 balai – skyrybos, 53 balai – sunki liga, 50 balų – vestuvės, 39 balai – vaiko gimimas, 31 balas – skola, 27 balai – paaukštinimas darbe, 13 balų – atostogos. Jei žmogus per vienerius metus patiria tiek daug stresinių situacijų, jog bendras balas siekia daugiau nei 300, iškyla didelis pavojus ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Bendrasis prisitaikymo sindromas. Gydytojai stresu, jo eiga ir poveikiu sveikatai domėjosi dar nuo Hipokrato laikų. Bet tik XX a. Kanados mokslininkas H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų stresorių eigą ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek gyvūnui, tiek žmogui. Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo (adaptaciniu) sindromu. Bendrasis prisitaikymo sindromas sukeliamas, jei organizmas prisitaiko prie dirgiklių.

1. I fazė – nerimo ar aliarmo stadija. Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla, išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t. y. nesintezuoja baltymų, taip pat kolageno. Organizmas sutelkia jėgas ir pasiruošiama II fazei – priešinimuisi.

2. II fazė – pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija. Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys, sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Visgi tais atvejais, kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Dėl antinksčių nuovargio žmogus išvargsta ir pereinama į III, išsekimo fazę.

3. III fazė – išsekimo, arba deadaptacijos, fazė. Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai. Organizmas negeba palaikyti vidinės terpės (sutrinka pH pusiausvyra, temperatūra, gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdis ir kt.), o tai gali baigtis net mirtimi.

Streso poveikis ligoms:

1. Virškinamojo trakto susirgimai. Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė. Dėl to sutrinka virškinimas, padidėja rūgšties kiekis skrandyje, atsiranda stemplės skausmai, pablogėja būklė, kyla rizika susirgti virškinimo trakto ligomis.

2. Raumenų ir sąnarių ligos. Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti. Raumenų įsitempimas yra streso hormonų kraujyje išdava.

3. Autoimuninės ligos. Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka. Dėl suaktyvintos imuninės sistemos pasireiškia ar paūmėja autoimuninės ligos.

4. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija. Užsitęsęs kraujospūdžio padidėjimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.

Mintys ir sveikata. Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas – teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai. Teigiamų nuostatų metu formuojamos medžiagos – hormonai, kurie sveikatinamai veikia mūsų organizmą.

Nervų ląstelėse teka silpna elektros srovė, perduodanti smegenų signalus. Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos – laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos – kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas – imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį. Reikia kreipti dėmesį į mąstymo kokybę, kad suvaldytume stresą!

Palankūs sveikatai hormonai. Laimės hormonas endorfinas yra baltyminis produktas. Endorfinų gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Baltymų maisto racione nevertėtų mažinti!

Tų, kurie daro gerus darbus, kraujyje daugiau beta endorfino. Dideli laimės hormono kiekiai išsiskiria tik darant gera! Net ir teigiamos mintys, žodžiai skatina išsiskirti beta endorfiną ir praskaidrina nuotaiką, o pyktis skatina beta endorfinų stygių. Todėl dažniau turi būti vartojamos frazės: „o, kokia laimė“, „aš taip džiaugiuosi“. Kai mažai džiaugiamės, prasideda ligos, sudaromos sąlygos sergamumui.

Verta pastebėti, kad žmonių, kurie vartoja narkotikus, ląstelės pagamina mažiau endorfinų. Tad natūralu, kad narkotikų prekeiviai būtinai užkalbins liūdną, prislėgtą jaunuolį, neva siekdami suteikti jam „laimės hormono“.

Oksitocino – neuropeptido išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame. Apsikabinimų hormonas oksitocinas skatina naujų kraujagyslių formavimąsi širdyje, stimuliuoja imuninę sistemą, pagerina skrandžio veiklą ir normalizuoja cukraus kiekį kraujyje.

Streso malšinimo būdai:

1. Subalansuota mityba. Naudingi sveikatai produktai: a) kakava stimuliuoja laimės hormono gamybą, sumažėja kortizolio gamyba; b) apelsinai, citrinos – eliksyras streso nukankintai imuninei sistemai; c) šparagai, kiviai – juose yra daug folio rūgšties, o tai padidina kiekį serotonino, kuris reikalingas kokybiškam miegui; d) žalios alyvuogės – jose daug antioksidantų, tausojančių nervų sistemą; e) rūgštinių produktų mažinimas, o šarminių didinimas maisto racione; f) mineralinis vanduo – vanduo, prisotintas magnio, natrio, kalio, kalcio padeda sujungti ir išplauti rūgštines atliekas iš organizmo bei atkurti šarmų pusiausvyrą organizme.

Nepamirškime, kad esant streso būsenos geriau nevalgyti, nes bus daugiau žalos nei naudos.

2. Kokybiškas miegas – vienas stipriausių streso malšintojų. Miego metu kvėpavimas sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio – streso hormono – pertekliaus pasekmių. Būtina atminti, kad augimo hormono daugiausia gaminasi per giliojo miego fazę. Todėl svarbu rūpintis miego kokybe, kad nepasireikštų fiziologiniai sutrikimai.

3. Diafragminis kvėpavimas. Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas. Visgi jei naktį pabundama, svarbu išmokti teisingai įkvėpti ir iškvėpti, kad galėtume nurimti ir užmigti.

4. Nerimo reguliavimas. Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti sprendimus. Būtent todėl svarbu pakeisti požiūrį į stresą: nerimas skatina manyti, kad nutiko kažkas neįtikėtinai blogo, tačiau būtina nusiraminti ir suvaldyti mintis, užduodant sau klausimą: „Ar tikrai tai yra pati didžiausia problema?“ Įdomus faktas, kad moterys nerimauja 2 kartus dažniau nei vyrai.

5. Dvasingumo praktikavimas. Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei netikintieji. Pasak atliktų tyrimų, tikintys asmenys kur kas rečiau linkę į savižudybę.

6. Dėkingumo praktikavimas. Dėkingumas – tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su žmogaus sąmoningumu – privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką. Tuomet dėkingumas padės sumažinti tiek nerimą, tiek stresą.

7. Juoko praktika. Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų. Visas mūsų elgesys prasideda galvoje, tad ir mūsų nusiteikimas, o vėliau ir sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių.

Suprasdami, kiek daug neigiamų organizmo pokyčių sukelia stresas, turėtume sąmoningai mokytis nerimą bei įtampą valdyti, o kartu ir keisti savo įsitikinimus bei reakciją į stresinį įvykį. Verta kaskart prisiminti, kad patogeninis mąstymas veda į ligotumą, o sveikatinamasis – į vidinę pusiausvyrą ir ramybę.