Dezinformacijos taikiniai vasarį – užsienio politika, istorinės asmenybės ir energetika

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia dėmesį, jog nuosekliai auga neigiamos informacinės veiklos aktyvumas. Šių metų vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 382 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Lyginant su pastarųjų 6 mėnesių duomenimis, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo beveik 32 procentais.

Vasario pabaigoje taip pat neutralizuota kompleksinė, prieš Lietuvą ir Lenkiją nukreipta informacinė operacija, kuria siekta diskredituoti abiejų šalių politikus ir žiniasklaidą bei Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Šia operacija buvo bandoma tikslingai paveikti Lietuvos ir Lenkijos visuomenių pasitikėjimą savo šalių gynybos institucijomis ir oficialia žiniasklaida.

Atsižvelgiant į intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais vasario 1-28 dienomis buvo Lietuvos siekis vykdyti teisės viršenybe ir demokratija pagrįstą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti NATO pajėgumų stiprinimo procese ir ieškoti galimybių naujam kariniam poligonui steigti. Taip pat nusitaikyta į Lietuvos veiksmus, užsitikrinant energetinį savarankiškumą, siekiant atsijungti nuo sovietinės elektros sistemos BRELL, Klaipėdos suskystintų dujų terminalą bei kasdieninius šalies ekonomikos ir socialinės politikos procesus.

Viena iš labiausiai eskaluotų temų vasario mėnesį išliko Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Lietuva toliau kaltinama bandymais destabilizuoti padėtį ir kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, „antibaltarusiška" užsienio politika, menamu spaudimu kaimyninei valstybei. Šie teiginiai dažnai buvo siejami su Lietuvos ekonominiais ir socialiniais „praradimais" dėl užimamoms pozicijos. Teigta, kad Lietuva prarado Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą bei stabilias pajamas, ir, „aklai" taikydama sankcijas, nepagailėjo savo pačios piliečių, dirbančių Baltarusijai priklausančioje sanatorijoje „Belorus". Todėl neva to paties gali sulaukti ir Klaipėdos uosto darbuotojai.

Mėnesio pabaigoje buvo aktyviai viešinamas istorinių faktų neatitinkantis Aleksandro Diukovo tyrimas apie vieną iš 1863 m. sukilimo vadų Konstantiną Kalinauską, teigiantis, jog ši istorinė asmenybė neva buvo žudikas, nusikaltėlis ir „imperinės" Lenkijos tarnas, dirbtinai primetamas Baltarusijai kaip tautos didvyris. Buvo menkinamas ir Tado Kosciuškos atminimas, skleidžiant melą neva jis buvo baltarusių tautos budelis, praliejęs daugelio žmonių kraują.

Vasario mėn. labai suaktyvėjo dėmesys Lietuvos ir Rusijos santykiams. Tam įtakos turėjo Lietuvos vykdoma aktyvi užsienio politika ES Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu, aiškiai išreikšta mūsų valstybės pozicija dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje ir šios šalies opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno teismo bei atsisakymas įsigyti Rusijoje sukurtą vakciną „Sputnik V". Lietuva ir kitos Baltijos valstybės kaltintos rusofobija, žmogaus teisių pažeidimais, laisvės ribojimais, JAV nurodymų vykdymu. Agresyvaus puolimo sulaukė Lietuvos politikų vizitai į Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą, kurie neva pademonstravo mūsų valstybės „imperines" ambicijas.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje toliau buvo eskaluojami melagingi naratyvai Astravo atominės elektrinės, narystės NATO, konstitucinių pagrindų apsaugos bei kitomis temomis. Tuo buvo siekiama daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą šalies institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti nepasitenkinimo ir nusivylimo valstybe nuotaikas visuomenėje, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje Lietuvos žmones.

ELTA