Dezinformacijos incidentų kiekis vasarį išaugo trečdaliu – kariuomenės analitikai

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai pastebi, kad vasarį dezinformacijos incidentų skaičius išaugo trečdaliu.

Pasak kariuomenės, vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 382 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai.

„Lyginant su pastarųjų šešių mėnesių duomenimis, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo beveik 32 procentais“, – sakoma pranešime.

Pasak kariuomenės, vasario pabaigoje neutralizuota „kompleksinė, prieš Lietuvą ir Lenkiją nukreipta informacinė operacija“, kuria siekta diskredituoti abiejų šalių politikus ir žiniasklaidą bei Jungtinių Amerikos Valstijų karius.

Analitikų vertinimu, šia operacija buvo bandoma „tikslingai paveikti Lietuvos ir Lenkijos visuomenių pasitikėjimą savo šalių gynybos institucijomis ir oficialia žiniasklaida“.

„Atsižvelgiant į intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais vasario 1–28 dienomis buvo Lietuvos siekis vykdyti teisės viršenybe ir demokratija pagrįstą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti NATO pajėgumų stiprinimo procese ir ieškoti galimybių naujam kariniam poligonui steigti“, – tvirtina kariuomenė.

Taip pat pastebima, kad dezinformacijos skleidėjai taikėsi į Lietuvos veiksmus užsitikrinant energetinį savarankiškumą ir siekiant atsijungti nuo sovietinės elektros sistemos BRELL, Klaipėdos suskystintų dujų terminalą bei „kasdieninius šalies ekonomikos ir socialinės politikos procesus“.

Kariuomenės atstovų teigimu, viena iš labiausiai eskaluotų temų vasario mėnesį išliko Lietuvos ir Baltarusijos santykiai.

„Lietuva toliau kaltinama bandymais destabilizuoti padėtį ir kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, „antibaltarusiška“ užsienio politika, menamu spaudimu kaimyninei valstybei. Šie teiginiai dažnai buvo siejami su Lietuvos ekonominiais ir socialiniais „praradimais“ dėl užimamoms pozicijos. Teigta, kad Lietuva prarado Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą bei stabilias pajamas, ir, „aklai“ taikydama sankcijas, nepagailėjo savo pačios piliečių, dirbančių Baltarusijai priklausančioje sanatorijoje „Belorus“. Todėl neva to paties gali sulaukti ir Klaipėdos uosto darbuotojai.“, – nurodo kariuomenė.

Atkreipiamas dėmesys, kad vasario pabaigoje buvo aktyviai viešinamas istorinių faktų neatitinkantis Aleksandro Diukovo tyrimas apie vieną iš 1863 metų sukilimo vadų Konstantiną Kalinauską, teigiantis, jog ši istorinė asmenybė neva buvo žudikas, nusikaltėlis ir „imperinės“ Lenkijos tarnas, dirbtinai primetamas Baltarusijai kaip tautos didvyris. Taip pat, anot analitikų, buvo menkinamas ir Tado Kosciuškos atminimas, skleidžiant melą neva jis buvo „baltarusių tautos budelis, praliejęs daugelio žmonių kraują“.

Pastebimas ir suaktyvėjęs dezinformacijos skleidėjų dėmesys Lietuvos ir Rusijos santykiams, tam, analitikų vertinimu, įtakos galėjo turėti aktyvi Lietuvos pozicija dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, atsisakymas įsigyti Rusijoje sukurtą vakciną „Sputnik V“ ir politika ES Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu.

„Lietuva ir kitos Baltijos valstybės kaltintos rusofobija, žmogaus teisių pažeidimais, laisvės ribojimais, JAV nurodymų vykdymu. Agresyvaus puolimo sulaukė Lietuvos politikų vizitai į Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą, kurie neva pademonstravo mūsų valstybės „imperines“ ambicijas“, – tvirtinama kariuomenės pranešime.

Taip pat fiksuoti melagingi naratyvai Astravo atominės elektrinės, narystės NATO, konstitucinių pagrindų apsaugos bei kitomis temomis siekiant paveikti Lietuvos visuomenę, „mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą šalies institucijomis bei narystės NATO aljanse svarbą“.

Kariuomenės atstovų nuomone, priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti nepasitenkinimo ir nusivylimo valstybe nuotaikas visuomenėje, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje Lietuvos žmones.