PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Gruodžio 11 d. 15:34

Dezinformacija ir sukčiavimas internete: kaip komunikuoti, kai naudojasi jūsų verslo vardu?

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


253632

Pastaruoju metu gyvenimas vis labiau persikelia iš realaus į virtualų. Žmonės daugiau bendrauja socialiniuose tinkluose nei susitinka gyvai, todėl natūralu, kad žinios, naujienos, o kartu su jomis ir dezinformacija bei sukčiavimo atvejai taip pat persikėlė į socialinius tinklus ir vis stipriau atakuoja programėlių vartotojus. Būtent internetiniai sukčiai atranda vis naujas ir vis įtikinamesnes formas apgauti žmones, net pasinaudojant žinomų verslo įmonių vardais. Ką daryti, kad į tokias pinkles nepatektų žmonės ir kaip komunikuoti pačiam verslui?

Atkartoja įmonių brandbooką

Populiarėja internetinių sukčių schema, kai šie susikuria įmonės puslapį primenančias anketas, skelbia apie konkursus, neįtikėtinus prizus ir ant jų kabliuko užkibusius vartotojus nejučia priverčia atskleisti savo banko duomenis. Jei kiek seniau sukčių tekstai buvo pilni gramatinių klaidų, o iš jų elektroninio pašto buvo galima suprasti, kad tai nėra lietuviškos įmonės atstovai, dabar jų schemos dar labiau apgalvotos, komunikacija tikrai primena Lietuvos įmones, yra be gramatinių klaidų, atspindi įmonių spalvas ir brandbooką.

Į tokią situaciją dar rudens pradžioje pateko ir elektroninių ryšių bendrovė „Splius“, kurių vardu pasinaudoję sukčiai surengė konkursą ir žadėjo vertingų prizų.

„Sukčiai naudojasi mūsų, kaip elektroninių ryšių bendrovės, kaip patikimos įmonės vardu ir siūlo laimėti prabangius telefonus ar kompiuterį. Mes patys iš draugų, pažįstamų žinutes su užklausomis ar tai tikrai mūsų konkursas, pradėjome gauti jau rugsėjo pabaigoje. Kas svarbiausia, kad labai tiksliai nukopijuotos mūsų spalvos, pakankamai išmaniai parašytas tekstas be gramatinių klaidų. Iš tiesų, tik labai įgudęs vartotojas gali atskirti, kad tai – netikros paskyros ir netikri konkursai“, - pasakoja „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.

Žmonės būtent tokiu konkursu gali nesunkiai patikėti dar ir todėl, kad prizai – tikrai tinkami elektroninių ryšių bendrovei, o labai panašų, tačiau tikrą konkursą praeityje buvo paskelbusi ir analogišką veiklą vykdanti kita įmonė.

Anketą reikia užpildyti kuo greičiau

Elektroninių ryšių bendrovės atstovė I. Karickienė sako, kad žmones pasiekia sukčių sukurta anketa, reikia atsakyti į keletą klausimų, rašoma, jog anketa atkeliavo tik dešimčiai atsitiktinai atrinktų klientų, o dovanų skaičius ribotas, tad ragina pildyti anketą kuo greičiau, kad žmogus nespėtų pasijusti apgaudinėjamas.

„Žmogų stengiasi pagauti emocijomis – geras prizas, imk dabar, laiko limitas tik 2 minutės ir 25 sekundės. Anketos pabaigoje prašoma suvesti ir asmeninius duomenis, taip pat pervesti keletą eurų, lyg įsigytum loterijos bilietą. Viena klientė pasakojo, kad ji pervedė tuos kelis eurus ir pastebėjo, kad jai ėmė automatiškai nuskaityti pinigus. Neaišku, kiek tai būtų trukę, tačiau mes patarėme nedelsiant kreiptis į policiją“, - apie bendrovės vardu platinamą konkursą pasakoja I. Karickienė.

Išeitis įmonei – kuo plačiau apie tai kalbėti

Elektroninių ryšių bendrovės „Splius“ rinkodaros direktorė sako, kad pirmiausia žmonėms patartų tikrinti informaciją, klausti įmonių ar jos tikrai organizuoja kažkokius konkursus. Tai yra pagrindinė prevencija, padedanti užkirsti kelią sukčių pinklėms. Pati įmonė savo klientus taip pat nedelsiant informavo apie jų vardu prisistatančius piktadarius.

„Iš pradžių keletą kartų informavome savo klientus socialiniuose tinkluose, facebook paskyroje, bet po to apsisprendėme visgi siųsti naujienlaiškį, nes situacija nenurimo, kartojosi ir toliau gavome iš klientų užklausų. Net ir šiandien, praėjus nemažai laiko, dar gavome užklausą. Naujienlaiškį išsiuntėme visiems savo klientams, kurių elektroninius paštus turėjome. Iš tiesų gavome tikrai daug atgalinio ryšio, daug gražių laiškų, kuriuose žmonės dėkoja, kad rūpinamės, sako, jog pastebėjo, suprato sukčių pinkles“, - atvirauja I. Karickienė.

Sureaguota išties tinkamai

Daugeliui įmonių tikrai sunku apsispręsti ką daryti pakliuvus į analogišką situaciją – garsiai apie tai kalbėti, apsimesti nieko nežinančiais, neva tai kenkia jų vardui, ar atlikti dar kažkokius žingsnius. Paskaitas apie dezinformaciją skaitanti gerai žinoma visuomenės veikėja, radijo laidų vedėja, istorikė Luka Lesauskaitė sako, kad šiuo atveju įmonė sureagavo būtent taip, kaip ir reikėtų elgtis panašiose situacijose.

„Šiandien, kalbant apie krizinę komunikaciją, kas liečia reputaciją, viešumas yra vienas esminių ginklų, kur tu niekada nesuklysi. Geriau pirmam išeiti su tuo savo naratyvu, negu tylėti ir laukti kaip ta situacija susiklostys. Tas, kas išeina pirmas, tas ir valdo situaciją, informaciją. Tikrai labai skatinčiau verslus, kad ir kaip tai galėtų būti nepatogu ar nemalonu, kalbėti viešai ir dažnai. Galima pagalvoti net ir apie prevencinius dalykus, kurie gali tapti kasdienės komunikacijos ir įvaizdžio dalimi. Įrašai socialiniuose tinkluose, naujienlaiškiai, straipsniai – tai išties tas kelias, kuris ir turėtų būti pasirenkamas. Taip pat ir klientų akyse tuomet mes turime argumentą, įrodymą, kad komunikavome, įspėjome ir įmonės kaltės žmonėms pakliuvus į panašias situacijas tiesiog nėra“, - komentuoja L. Lesauskaitė.

Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.


Foto galerija: