REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Sausio 8 d. 18:57

Desovietizacijos komisija nurodė Vilniuje pervadinti P. Cvirkos aikštę, L. Giros gatvę

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS


288524

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, pirmadienį nusprendė, kad Vilniuje esanti Petro Cvirkos aikštė ir Liudo Giros gatvė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadintos.

„P. Cvirkos aikštės ir L. Giros gatvės pavadinimus – pakeisti, o dėl S. Nėries gatvės dar palauksime“, – pirmadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

L. Gira, S. Nėris ir P. Cvirka buvo rašytojai, be kita ko, kūrę sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Pasak V. Karčiausko, dėl S. Nėries veiklos vertinimo užprašyta ekspertų išvados. Jos sulaukus, bus priimtas sprendimas ir dėl poetės vardo naudojimo viešose užrašuose.

Pervadinti P. Cvirkos ir L. Giros gatves komisija anksčiau yra nurodžiusi ir kitoms savivaldybėms.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo nukeltas P. Cvirkos paminklas.

Pirmadienį taip pat nuspręsta, kad sostinėje turi būti pakeistas ir Broniaus Grigo gatvės pavadinimas.

„Tai buvo komunistinis veikėjas, atitinka (įstatyme apibrėžtus – BNS) reikalavimus ir turi būti pakeistas pavadinimas“, – sakė V. Karčiauskas.

Anot jo, pirmadienį daugiausia diskusijų sukėlė prašymai įvertinti rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus namo-muziejaus Varėnos rajone Subartonių kaime ir jo memorialinio buto-muziejaus Tauro gatvėje Vilniuje pavadinimus.

„Labai sunkus klausimas yra dėl V. Krėvės, ilgai diskutavome, šiandien jokio sprendimo nepriėmėme, nes reikalinga pažyma apie V. Krėvę. Vieni akcentavo vienus jo biografijos faktus, kiti – kitus“, – BNS sakė komisijos pirmininkas.

„Priėmėme sprendimą kreiptis į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad būtų užsakyta pažyma, kurioje išsamiai būtų atskleista V. Krėvės veikla įvairiais gyvenimo laikotarpiais“, – pridūrė jis.

Pasak V. Karčiausko, tas pats nuspręsta ir dėl paminklo gamtininkui Tadui Ivanauskui Kaune.

V. Krėvė (1882–1954) laikomas Lietuvos literatūros klasiku, tačiau 1940 metų vasarą jis buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras, vyko į Maskvą derėtis su Sovietų Sąjunga. Per Antrąjį pasaulinį karą, naciams okupavus Lietuvą, 1942 metais V. Krėvė paskelbė viešą atsišaukimą, kuriuo pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus Lietuvoje 1940 metais.

T. Ivanauskas (1882–1970) – lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas, buvo vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų, įsteigė pirmąją kailinių žvėrelių fermą, Ornitologijos stotį Ventės rage, jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, Kauno zoologijos sodas.

Pasak V. Karčiausko, esama duomenų apie jo galimus ryšius su sovietų valdžia, tačiau sprendimui būtina ekspertų išvada.

Desovietizacijos komisija taip pat konstatavo, kad Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, turi būti pervadinta Jurijaus Gagarino, Kauno rajone, Garliavoje, – Vytauto Montvilos gatvės.

Molėtų rajono savivaldybė prašė išvados dėl Novosiolkos kaimo pavadinimo, tačiau ir dėl jos komisija sprendimo kol kas nepriėmė.

„1905 metų kaimų suvestinėje tas kaimas yra paminėtas, tačiau galimas dalykas, kad tas pavadinimas yra atsiradęs iš kito okupacinio režimo – carinio. Pamanėme, kad teisinga būtų vis dėlto atlikti istorinį tyrimą ir gauti informaciją, kada tas pavadinimas pirmą kartą pavartotas ir kokiame kontekste. Jeigu tai grynai carinės administracijos sukurtas pavadinimas, jis tikrai turėtų būti pakeistas“, – BNS sakė V. Karčiauskas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA