Dešimtmečio byloje – viltingas proveržis

Šiaulių apygardos teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos nustatymo daliai Šiaulių rajono Aukštelkės kaimo gyventojų įžiebė viltį visavertiškai naudotis nuotekų valymo paslaugomis. Tai – tarsi gaivaus oro gurkšnis ir pačiai gamtai, į kurią patenka teršalai. Privataus asmens ir savivaldybės teisminis ginčas užsitęsė jau beveik 10 metų.

Prieš keletą metų Aukštelkėje vienas privatus asmuo jam priklausančiame žemės sklype įrengė nuotekų valymo tinklus – vamzdynus – ir komerciškai patrauklesniais tapusius šiuos žemės sklypus ėmė pardavinėti. Juos nupirkę žmonės vaizdingoje vietoje statėsi namus, prisijungė prie nuotekų valymo tinklų. Kaip vėliau liudijo vienas iš naujakurių, minėtoje vietovėje gyvena nuo 2014 metų, yra prisijungęs prie vamzdynų, tačiau, anot jo, šie tinklai nėra prijungti prie Šiaulių rajono savivaldybės nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir nuotekos nėra tinkamai tvarkomos bei teka į melioracijos griovį. Kaip teismui aiškino liudytojas, įsigydamas žemės sklypą privalomu laikė centralizuotą nuotekų tvarkymą – dėl tokio nuotekų tvarkymo būdo žemės sklypo vertė yra didesnė. Taigi, panaši dalia ištiko ne jį vieną.  

Ginčas tarp privataus asmens, Šiaulių rajono savivaldybės, UAB „Kuršėnų vandenys“, kuri yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju Šiaulių rajono savivaldybėje ir turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją, užsitęsė ne vienus metus. Privatus asmuo prašė Šiaulių rajono savivaldybės išpirkti jam priklausančius infrastruktūros objektus, tačiau Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė pirkti privataus asmens infrastruktūros objektus ir dar vieno privataus asmens žemės sklypą, kuriame yra dalis minėtų infrastruktūros objektų, už atsakovų pasiūlytą kainą. Šiaulių rajono savivaldybė įrengtos infrastruktūros objektų savininkui siūlė sudaryti šių infrastruktūros objektų išperkamosios nuomos sutartį, tačiau atsakovas, privatus asmuo, su tokiu Šiaulių rajono savivaldybės pasiūlymu nesutiko.

Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių apygardos teismą pasiekė ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškinys. Jame ieškovė teismo prašo nustatyti atsakovui – privačiam asmeniui – nuosavybės teise priklausančių nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų – infrastruktūros objektų – naudojimo tvarką bei sąlygas, pagal kurias UAB „Kuršėnų vandenys“ atsakovo – privataus asmens – infrastruktūros objektus nuomotųsi, per mėnesį mokant 248,68 eurų nuomos mokestį, atliktų infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kt. Privatūs asmenys – atsakovai – su ieškovės ieškiniu nesutiko ir teismui pateikė priešieškinius. Vienas atsakovas savo priešieškinyje teismo prašė, kad šis nustatytų, jog ieškovė – UAB „Kuršėnų vandenys“ – už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais (lietaus šalinimo tinklais, buitinių nuotekų šalinimo tinklais, nuotekų valymo įrenginiais) mokėtų 1 440,00 eurų mokestį per mėnesį. Kita atsakovė savo priešieškinyje teismo prašė, kad šis nustatytų, jog už naudojimąsi visu jos žemės sklypu mokėtų jai kompensaciją – 502,50 eurų per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog didžiąją jos žemės sklypo dalį užima jame pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Atsakovės manymu, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo esmingai suvaržo jos nuosavybės teisę į žemės sklypą. Teigė nesutinkanti su ieškovės nurodytos kompensacijos dydžiu. Trečiasis asmuo šioje byloje – Šiaulių rajono savivaldybė – prašo teismo ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinius atmesti.

Bylą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame įrengti nuotekų infrastruktūros objektai, yra priskirtas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai Šiaulių rajone. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog teritorija, kurioje yra atsakovui priklausanti infrastruktūra, buvo įtraukta į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Ginčo nėra ir dėl to, kad trečiasis asmuo – Šiaulių rajono savivaldybė – buvo pradėjusi infrastruktūros pirkimo procedūrą, tačiau vėliau atsisakė pirkti atsakovui priklausančią infrastruktūrą – lietaus šalinimo tinklus, buitinių nuotekų šalinimo tinklus, nuotekų valymo įrenginius – ir atsakovės žemės sklypą. Teismo įsitikinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė, kaip viešojo geriamojo vandens tiekėja Šiaulių rajono savivaldybėje, gali ir turi užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą vartotojams ginčo teritorijoje. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros objektų atlygintino naudojimosi nustatymo, tačiau ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio – kasmėnesinio mokesčio ir priežiūros – remonto – tvarkos.

Siekiant užtikrinti viešąjį interesą teritorijos, kurioje yra atsakovo infrastruktūra, gyventojams naudotis viešojo nuotekų tvarkymo paslaugomis, teismo sprendimu, atsakovas įpareigojamas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams ir abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie infrastruktūros objektų. Ieškovė prašo nustatyti atsakovei priklausančiame žemės sklype neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas priteisiant atsakovei 7,00 Eur metinę piniginę kompensaciją. Atsakovė siekia, kad ieškovei būtų suteikta teisė naudotis visu žemės sklypu ir nuo bylos iškėlimo teisme iki žemės sklypo išpirkimo mokant 502,50 Eur piniginę kompensaciją per mėnesį. Teismo įsitikinimu, ieškovė turi turėti galimybę naudotis atsakovės žemės sklypu tam, kad galėtų tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų infrastuktūrą ir atitinkamai nepertraukiamai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

Ginčas tarp privataus asmens ir savivaldybės užsitęsė kone dešimtmetį, kelios dešimtys Aukštelkės kaimo gyventojų ir gamta tapo šio ginčo savotiškais įkaitais. Įsigiję žemės sklypus, pasistatę namus, prisijungę prie įrengtų nuotekų vamzdynų, iki šiol negali tinkamai naudotis nuotekų valymo paslaugomis, nes jų vamzdynai, užsitęsus šiam ginčui, taip ir neprijungti prie nuotekų valymo įrenginių.

Teismas nusprendė ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškinį ir vieno privataus asmens priešieškinį tenkinti iš dalies, kito privataus asmens, kurio didžiąją žemės sklypo dalį užima jame pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, priešieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovė už naudojimąsi vieno privataus asmens įrengtais infrastruktūros objektais mokės 247,68 eurus per mėnesį, šis privatus asmuo įpareigotas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie infrastruktūros objektų. Kitam atsakovui – privačiam asmeniui jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, jai iš ieškovės priteisiant 7 eurus metinę piniginę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą servitutą.

Priimdamas tokį sprendimą, paskirdamas mažesnę, nei prašė atsakovai, kompensaciją, teismas pabrėžė, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tarp jų ir nuotekų valymo įrenginiai atsakovės žemės sklype, buvo įrengiami verslo tikslais, atsakovui siekiant brangiau parduoti šalia tinklų esančius žemės sklypus, todėl papildomos finansinės naudos už žemės sklypo dalies servituto nustatymą gavimas negali nusverti viešojo intereso gauti nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, įsižiebia viltis, kad teismo sprendime numatyti įpareigojimai šalims bus įgyvendinti, ginčo objektu tapę infrastruktūros objektai bus prijungti prie valymo įrenginių ir gyventojai pagaliau galės visavertiškai naudotis nuotekų valymo paslaugomis.