Dešimčių skeletų tyrimai kasmet – nuo partizanų kaukolių be smegenų iki ritualams naudotų kaulų

Mažeikiuose, apleistame sodo name, prieš kelias dienas buvo rastas žmogaus skeletas. Nors šią savaitę tai vienintelis toks radinys, apie kurį pranešė policija, ekspertai teigia, kad per metus pareigūnus pasiekia maždaug nuo 60 iki 100 pranešimų apie rastus žmonių kaulus.

Būtent tiek kaulų palaikų tyrimų paprastai atliekama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje.

Pasak šios laboratorijos vedėjo Giedriaus Kisieliaus, tarp keisčiausių čia tirtų objektų – sovietų okupacijai besipriešinusių partizanų kaukolės, iš kurių buvo išimtos smegenys, taip pat šiais laikais ritualiniais tikslais naudoti žmonių kaulai.

Kaulai Lietuvoje vis randami miškuose, laukuose, kur atliekami žemės ūkio darbai, statybvietėse. 

Pasak G. Kisieliaus, pirmiausia išsiaiškinama, ar jie žmogaus, nes maždaug penki procentai iš tyrimams į laboratoriją atvežtų kaulų yra gyvūnų.

Po to nustatoma palaikų lytis, amžius. Jei rasta masinė kapavietė, išsiaiškinama, kiek žmonių joje palaidota. Ieškoma sužalojimų, galėjusių būti mirties priežastimi, pėdsakų.

G. Kisieliaus teigimu, jeigu nustatoma, kad kaulams yra mažiau nei 30 metų, policija sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Minimas laikotarpis susijęs su tuo, jog Lietuvoje būtent tokiam terminui po nužudymo yra netaikoma senatis.

Su tuo susijusi ir išimtis, jog policija pradeda ikiteisminį tyrimą nepriklausomai nuo kaulų amžiaus, jeigu įtariama, kad tai yra genocido aukų palaikai. Genocido nusikaltimui senatis yra netaikoma apskritai.

Laboratorijoje tiriami ir neatpažintų asmenų, pavyzdžiui, žuvusiųjų gaisruose ir labai stipriai apdegusiųjų kaulai. Pagal juos ekspertai nustato lytį ir amžių.

Kaukolės portretas

Kartais pasitaiko neįprastų tyrimo objektų – prieš kelerius metus G. Kisieliui teko pačiam tirti, kaip įtarta, neteisėtai į Lietuvą patekusio migranto, griaučius.

Jog tai migranto iš Artimųjų Rytų arba Afganistano palaikai, buvo spėjama pagal kaulų ir išlikusių plaukų struktūrą. Galop buvo nustatyta, jog tai moteris, smurto žymių rasta nebuvo.

Šios moters tapatybė galop nebuvo nustatyta, nes nebuvo su kuo palyginti jos DNR.

Pasak G. Kisieliaus, laboratorijoje asmens identifikavimui naudojamas dar vienas būdas – kaukolės portreto sugretinimo metodas.

Tai procesas, kai dingusio asmens nuotrauka, kurioje matomas veidas iš priekio, sulyginama su kaukolės vaizdu. Šis metodas naudojamas, kai iš didelio kiekio palaikų (pavyzdžiui, radus masinę kapavietę) reikia išrinkti kandidatus DNR tyrimams.

Kaukolės portreto sugretinimo metodas buvo naudojamas ir praeitame dešimtmetyje identifikuojant Gedimino kalne rastus 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusiją vadų palaikus.

Taip pat šiuo būdu DNR tyrimui Našlaičių kapinėse Vilniuje buvo atrinkta kaukolė ieškant partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų. 

Metodas buvo neseniai panaudotas ir nustatant Klaipėdos rajone, miške, rastų palaikų tapatybę. Sugretinimo būdu buvo nustatyta, jog labai tikėtina, kad tai dingusi Latvijos pilietė, kurios paiešką buvo paskelbusi tos šalies policija. Vėliau tai patvirtino DNR tyrimas, nes kaukolės portreto sugretinimo metodas nėra laikomas visiškai patikimu.

Mirties laikas

Pasak G. Kisieliaus, vienas sudėtingiausių dalykų atliekant pirminius rastų kaulų tyrimus yra jų amžiaus nustatymas, kai palaikai yra vėlyvose irimo stadijose.

„Jei dar išlikę kremzlės, mirties laiką galima nustatyti kelių metų tikslumu. Jei palaikams daugiau nei penkeri metai, nustatyti mirties laiką daug sunkiau“, – sakė laboratorijos vedėjas.

Pasak jo, labai svarbu žinoti, kokios sąlygomis vyko skeletavimasis. Visą laiką žemės paviršiuje buvę palaikai yra daug greičiau nei buvusieji žemėje ar vandenyje.

Jei palaikams daugiau nei dešimt metų, mirties datą galima nustatyti tik dešimtmečių tikslumu. Jei palaikams šimtas ar daugiau metų, apytikslis mirties laikotarpis nustatomas pagal kaulų dūlėjimą.

Specialistai taip pat naudoja vadinamąjį radiokarboninio datavimo metodą, kai radinio amžius nustatomas pagal išlikusios radioaktyviosios anglies kiekį organinėje medžiagoje.

Tačiau, anot G. Kisieliaus, šį būdą galima taikyti tik mirusiesiems iki Antrojo pasaulinio karo, iki branduolinių ginklų bandymų laikotarpio. Po jo aplinka buvo užteršta ir šis metodas nebeduoda tikslių rezultatų.

Šį būdą palaikų amžiui identifikuoti dabar dažniausiai naudoja archeologai, siekdami nustatyti, kurio šimtmečio yra rastieji palaikai.

„Mes to metodo netaikome, nes tai yra brangus metodas ir jis negali būti taikomas ikiteisminiams tyrimams aktualių medžiagų tyrimui“, – BNS sakė Medicinos kriminalistikos laboratorijos vedėjas.

Išimtos smegenys, keisti simboliai 

Teismo medicinos ekspertai taip pat yra tyrę atvejį, kai buvusios sovietų saugumo NKVD būstinės kieme buvo rasti, manoma, Lietuvos partizanų palaikai, o dviem iš nužudytųjų buvo atlikti autopsiniai kaukolių pjūviai ir išimtos smegenys. 

Pasak G. Kisieliaus, visiškai neaišku, kodėl smegenys buvo išimtos.

„Matosi, kad kaukolių atvėrimas buvo padarytas ne visai profesionaliai, bet turint įgūdžių ir žinių kaip tą atlikti. Matyt, kažkas norėjo pasižiūrėti į tų asmenų smegenis kažkokiu tikslu. O koks tas tikslas, nežino niekas“, – sakė Medicinos kriminalistikos laboratorijos vedėjas.

Tarp keistesnių tyrimų G. Kisielius mini ir ritualiniais tikslais naudotus žmonių kaulus. Laboratorijoje yra tekę tirti žvakių vašku apvarvėjusias, neaiškiais simboliais išpaišytas kaukoles.

„Vienas atvejis yra buvęs, kai kaukolė buvo aptikta siuntinyje. Siuntų tarnyba pranešė apie įtartiną siuntinio turinį. Atvykę policininkai siuntoje rado kaukolę“, – prisiminė ekspertas.

Išpaišytos kaukolės nėra labai senos, jos, pasak laboratorijos vedėjo, yra šių laikų. Ant kai kurių būna rusiškomis, ir ne tik, raidėmis užrašyti vardai, nupiešti įvairūs simboliai. Kartais tokias kaukoles tarp šiukšlių aptinka komunalininkai.

„Būna kažkokie chaotiški piešiniai, nė nesuprasi konkrečios religijos. Kaukolės būna nudažytos, paspalvotos“, – pasakojo G. Kisielius.