Derybos dėl taikos Ukrainoje: ko nori Kyjivas ir Maskva

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę surengė pokalbius telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, leisdamas suprasti, kad pradedamos taikos derybos.

Abu pokalbiai truko daugiau nei po valandą.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia, ko derybose, kurios galėtų užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių, siekia Maskva ir Kyjivas.

Rusija: „Giluminės konflikto priežastys“

Per pokalbį su D. Trumpu V. Putinas sakė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, reikia išspręsti „gilumines konflikto priežastis“.

Tai užuomina į saugumo reikalavimus, kuriuos Maskva pateikė NATO ir Vašingtonui 2021-ųjų pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki karo pradžios.

Šiuose reikalavimuose buvo numatyti esminiai Europos saugumo struktūros pokyčiai, įskaitant JAV ir NATO pajėgų išvedimą iš buvusių sovietinių šalių ir Rytų bloko narių, įskaitant Baltijos šalis, Rumuniją ir Bulgariją.

Rusija taip pat reikalavo, kad NATO įsipareigotų nesiūlyti narystės kitoms buvusioms sovietinėms valstybėms, įskaitant Ukrainą, ir nevykdyti karinių operacijų buvusios SSRS teritorijoje.

Kremlius atmesdavo idėją iškeisti Ukrainos kontroliuojamą Rusijos teritoriją į Ukrainos teritoriją, kurią kontroliuoja rusų kariuomenė.

Maskva teigia, kad bet koks susitarimas dėl konflikto užbaigimo turi atspindėti „naujas teritorines realijas“, turėdama omenyje 2022-aisiais deklaruotą keturių pietinių ir rytinių Ukrainos teritorijų aneksiją ir 2014-aisiais įvykdytą Krymo užgrobimą.

Maskva taip pat atmetė tiesioginių derybų su V. Zelenskiu galimybę, teigdama, kad pernai baigėsi jo prezidento kadencija. Pagal po invazijos įvestą karo padėtį V. Zelenskis tebėra šalies vadovas ir yra pripažįstamas tarptautiniu mastu.

V. Putinas gyrė JAV prezidentą D. Trumpą, išreiškė pasirengimą su juo susitikti ir net leido suprasti, kad karas nebūtų prasidėjęs, jei D. Trumpas 2022-aisiais būtų buvęs Baltuosiuose rūmuose.

Ukraina: „Teisinga taika“

Prezidentas V. Zelenskis siekia, kad karas kuo greičiau baigtųsi ir Ukraina gautų saugumo garantijas, kurios atgrasytų nuo būsimų Rusijos atakų, pavyzdžiui, narystę NATO arba didelį užsienio taikos palaikymo kontingentą.

Jis yra sakęs, kad derybose turėtų dalyvauti Ukraina, Rusija, JAV ir Europos Sąjunga (ES), kadangi Ukraina šiuo metu yra kandidatė į ES nares ir tikisi į ją įstoti.

Kyjivas atsisako atiduoti Rusijai teritorijų, tačiau V. Zelenskis pripažino, kad kai kurias teritorijas Ukraina gali susigrąžinti tik vėliau diplomatinėmis priemonėmis.

Dviem dokumentais – Taikos formule ir Pergalės planu – jis stengėsi sutelkti sąjungininkus palaikyti ukrainiečių karo užbaigimo viziją. Jis yra teigęs, kad derybos, į kurias nebūtų įtrauktas Kyjivas, žlugtų.

Apie tai jis kalbėjo ir savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po D. Trumpo surengtų skambučių. Anot V. Zelenskio, svarbiausia yra „neleisti, kad viskas vyktų pagal Putino planą“.

„Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis.

Pernai rugpjūtį Ukraina užėmė teritorijų Rusijos Kursko srityje ir teigia, kad šie plotai bus svarbus derybų koziris. Šios savaitės pradžioje V. Zelenskis atvirai iškėlė idėją atsisakyti šios teritorijos mainais į tam tikrą Rusijos kontroliuojamą teritoriją Ukrainoje.

Anksčiau jis yra sakęs, kad derybų sąlyga būtų visiškas Rusijos karių išvedimas ir kad tik „teisinga taika“ gali visam laikui užbaigti karą.

Priešistorė

Kyjivas nesitiki, kad Rusija laikysis savo susitarimo dalies be priežiūros, ir atkreipia dėmesį į kelis ankstesnius susitarimus.

2022-ųjų liepą Maskva ir Kyjivas pasirašė susitarimus su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriais Ukrainai leidžiama apeiti Rusijos jūrų blokadą Juodojoje jūroje eksportuojant grūdus.

Po metų Kremlius vienašališkai nutraukė susitarimą, skųsdamasis, kad jo raginimai sušvelninti sankcijas buvo ignoruojami.

Šią savaitę derybos Miunchene rengiamos praėjus dešimtmečiui po to, kai Prancūzija, Vokietija, Ukraina ir Rusija Baltarusijos sostinėje bandė tartis dėl Kremliaus remiamų separatistų pajėgų ir Kyjivo kovų nutraukimo.

Dėl šių trapių susitarimų Rusijos remiami separatistai galėjo de facto kontroliuoti Rytų Ukrainos teritorijas, o tai, anot Kyjivo, suteikė Rusijai laiko paruošti kariuomenę ir pradėti plataus masto invaziją 2022-aisiais.