Derlius toks, kad maisto užteks, bet daliai ūkininkų gresia bankrotas – liūtys pražudė beveik visus javus ir daržoves

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad šiemet žemdirbiai į aruodus suveš vidutinį metinį derlių, bet kai kuriems ūkiams kils klausimų apie išlikimą.

Ypač sunki padėtis Šiaurės vakarų Lietuvoje, kur liūtys sunaikino stambiausių ūkininkų užaugintas bulves, morkas, svogūnus, kitas daržoves ir jau subrendusius javus.

Vartotojai irgi pajus pasekmes, bet jos nebus tragiškos.

„Tikrai nenoriu gąsdinti, kad Lietuvoje įvyko kažkas tokio, kad maistas labai brangs, kad jo trūks, kad būsime labai priklausomi nuo importo.

Tokios situacijos nebus, nes vidutinis derlius yra surinktas. Bet labai nevienodoje padėtyje atsidurs atskiri ūkininkai. Dalis jų tiesiog galvos apie išgyvenimą“, – Alfa.lt sakė R. Juknevičius.

Ekstremalioji padėtis

„Turėjome visai neseniai liūtis, ir regione, kur iškrito daugiausia kritulių, kai kurie ūkiai labai labai nukentėjo“, – sakė R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas nelaimės zona įvardija Šiaurės Žemaitiją: tai Telšiai, Plungė, Mažeikiai, Akmenė, kažkiek užkabintas Skuodas ir baigiasi ties Šiauliais.

„Septynios Lietuvos savivaldybės paskelbė ekstremaliąją padėtį. Bet savivaldybėse yra labai skirtinga atskirų ūkių padėtis. Kai kurie vadinamieji standartiniai ūkiai, kuriuose vyrauja augalininkystė, dalį kultūrų, pavyzdžiui, rapsą, jau buvo nukūlę. Tai bent rapso neprarado.

Javus, nors nuo lietaus sugulusius, su nuostoliais buvo galima taip pat nukulti. O yra ir tokių ūkių, kuriuose javai po lietaus tiesiog paskendo ten, kur mažiau pralaidžios dirvos ar labai prastos būklės melioracijos sistemos. O Lietuvoje apie 60 proc. tokios melioracijos“, – pastebėjo LŪS pirmininkas.

R. Juknevičius paaiškino, kad vienos kultūros gali ilgiau be didesnių nuostolių pabūti vandenyje, o kitoms tai neša pražūtį.

„Pavyzdžiui, bulvės, svogūnai, morkos – šios daržovės nuo užmirkimo labai nukenčia. Būna atvejų, kad bulvės, nors vos vieną dieną pamirksta vandenyje, paskui vis tiek supūva“, – sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, vienas stambiausių Lietuvos bulvių augintojų Šiaulių rajone, auginantis šimtus hektarų bulvių, jau prarado apie 70 proc. bulvių. Ir esą neaišku, ar likusio 30 proc. derliaus kokybė bus tinkama realizuoti.

Kitas stambus Šiaulių rajono daržininkystės ūkis patyrė 100 proc. svogūnų nuostolį, o su morkomis padėtis panaši – gal ką nors nuims, o gal ir ne.

Bankrotų tikimybė

„Šie daržininkystės ūkiai galimai spręs likimą – kaip nebankrutuoti, nes daržininkystės ūkiai dažniausiai būna sudarę ilgalaikes tiekimo sutartis. Tai jie ne tik negaus pinigų už parduotą produkciją, bet jiems už nepatiektą produkciją dar gresia ir sankcijos.

Gal ir nebus tų baudų, bet yra kitas dalykas. Sutartos produkcijos nepristatęs ūkininkas gali būti pripažintas nepatikimu tiekėju, atsilaisvinusią nišą užims kitas, tad gresia ilgalaikės pasekmės“, – sakė R. Juknevičius.

Raimundas Juknevičius: tikrai nenoriu gąsdinti, kad Lietuvoje maistas labai brangs, kad jo trūks, kad būsime labai priklausomi nuo importo / BNS foto

Gamtos nelaimės – ne naujiena, kasmet dalį ūkininkų derliaus sunaikina sausros, liūtys, krušos, audros.

Ar Lietuvoje neveikia draudimo sistema, kad šiemet daržovių augintojams gresia bankrotas?

R. Juknevičius pastebėjo, kad daugiausia nuo lietaus nukentėjo javų pasėliai, nes jų proporcingai Lietuvoje yra daugiausia.

„Javų draudimas nesuveikė dėl tos priežasties, kad javai buvo pasiekę visišką brandą. O pagal pasėlių draudimo taisykles, jeigu žala būtų patirta javams dar būnant vadinamojoje vaškinėje brandoje, tai būtų pripažįstama draudiminiu įvykiu. O dabar atsitiko taip, kad liūtys užėjo tada, kai javai buvo pribrendę ir tik pradėti pjauti“, – paaiškino R. Juknevičius.

Pasak jo, Pietų Lietuvoje ir lietaus mažau iškrito, ir didžioji dalis javų nupjauta dar iki liūčių. O Šiaurės Lietuvoje lietūs užėjo vos prasidėjus javapjūtei. Tokiu atveju nėra draudiminio įvykio.

„Ar galima draudimo sąlygas tobulinti? Turbūt taip. Aišku, tai slidus dalykas. Jeigu taisyklėse bus numatyta, kad kompensuojami ir pribrendusių javų nuostoliai, gali būti, kad ūkininkas iš apsileidimo ilgą laiką nenupjauna javų, o paskui reiškia pretenzijas“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Neliko laiko klaidoms taisyti

Likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų, naujuoju žemės ūkio ministru paskirtas konservatorius, ūkininkas Kazys Starkevičius. Jis pakeitė nuo kadencijos pradžios ministru dirbusį Kęstutį Navicką.

Kaip ūkininkai vertina kadencijos pabaigoje įvykusią ministrų kaitą?

R. Juknevičiaus teigimu, ūkininkų santykiai su K. Navicku sugedo dar nesibaigus pirmiems jo darbo metams.

„Ūkininkų sąjunga tada pareiškė, kad tokio ministro ir jo vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos politika ūkininkai negali pasitikėti.

Paskui visą laiką būdavo įtempta situacija. Ministras nebendravo su žemdirbiais leidžiant naujus teisės aktus. Dėl to per ministro kadenciją buvo dar du kartai, taigi, iš viso trys, kai sąjunga reiškė jam nepasitikėjimą.

Deja, nuo mūsų suvokimo apie žemės ūkio politiką nedaug kas priklauso. Politiniai sprendimai yra politikų rankose. Kol jie subrendo sprendimui keisti ministrą, baigėsi kadencija.

Tenka apgailestauti, kad tai vyksta labai vėlai ir kad šios kadencijos Vyriausybei ištaisyti jos padarytas labai rimtas klaidas žemės ūkio politikoje tiesiog nebeliks laiko“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.

Užsitarnavo pagarbą

Pasak R. Juknevičiaus, K. Starkevičius žemdirbių pagarbą užsitarnavo, kai buvo žemės ūkio ministru 2008–2012 m. ir inicijavo reikšmingus pokyčius, kurie padėjo Lietuvos žemės ūkiui tapti konkurencingesniam.

Kazys Starkevičius žemdirbių pagarbą užsitarnavo, kai buvo žemės ūkio ministru 2008–2012 m. / Andrius Ufartas/ELTA

Reikšmingiausias dalykas, kurį ūkininkai atsimena dažniausiai, yra ES paramos sistemos pertvarkymas.

„Iki tol smulkesniems ūkininkams būdavo sudėtinga gauti investicinę europinę paramą. Kad ją gautum, reikėjo rengti sudėtingus ekonominius projektus. Tai kainavo tikrai nemažus pinigus. Todėl silpnesni ūkiai nesiryžo tokių projektų imtis.

Atėjus K. Starkevičiui, ta sistema buvo supaprastinta ir investicinių projektų sklaida pasidarė labai plati. Tada daug smulkių ir vidutinių ūkių investuodami padarė labai rimtą pažangą: įsigijo modernesnę techniką, ūkiai labai sustiprėjo“, – pasakojo R. Juknevičius.

Pasak jo, būtent todėl K. Starkevičiaus pavardė būdavo dažnai minima ūkininkų susitikimuose su premjere Ingrida Šimonyte, prezidentu Gitanu Nausėda, kuris galiausiai ir nulėmė, kad K. Starkevičius žemės ūkio ministro poste pakeitė K. Navicką.

Ministro minties šedevrai

Apie buvusį ministrą žemdirbiai, atrodo, negalėtų pasakyti nė vieno gero žodžio.

„Tikriausiai daug ką pasako K. Navicko žodžiai, kad žemės ūkis nėra raketų mokslas. Iš tikrųjų žemės ūkis yra gana sudėtingas, jame naudojamos kosminės technologijos, palydoviniai duomenys, ūkininkams reikia išmanyti naujausias technologijas, semtis mokslo žinių, domėtis naujovėmis“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Kitą kartą ūkininkai ir žemės ūkio specialistai neteko žado, kai K. Navickas pareiškė, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas yra šalies „didžiausias sofos ūkininkas“.

Tuomečiam žemės ūkio ministrui užkliuvo, kad institutas turi 2 tūkst. ha žemės įvairiems bandymams atlikti.

„Tokie ministro pareiškimai mus pribaigė. Iš tikrųjų dalis instituto žemės buvo pievos, nors institutas gyvulių neturėjo. Ministras nesuprato, kad tos pievos laikomos tam, kad išsivalytų žemė.

Eksperimentus atlikdamas tu negali nuolat metų metus bulves sodinti. Taip nedaroma, turi būti sėjomaina, ir toje sėjomainoje buvo pievos. Ministrui atrodė, kad tai yra sofos ūkininkavimas“, – stebėjosi R. Juknevičius.

Žemdirbius stebino buvusio ministro Kęstučio Navicko minties šedevrai, pavyzdžiui, kad žemės ūkis nėra raketų mokslas / Andrius Ufartas/ELTA

Ūkininko teigimu, tai tik pora buvusio ministro nekompetencijos pavyzdžių, jų būta gerokai daugiau, todėl su juo žemdirbiai ir nerado bendros kalbos.

„Visiškai nesusikalbėjome su juo: mums tiesiog pritrūkdavo argumentų, kaip su tokiu sprendimus priimančiu ministru bendrauti, kai jo pusėje galia ir valdžia, o mūsų pusėje argumentai, kurie galbūt jo ausis pasiekdavo, bet proto – ne“, – sakė R. Juknevičius.