Dendrologas: „Kartais medžių gynyba būna akloka“

Vakar Savivaldybėje vykusiame Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos (PIPT) posėdyje akis į akį susitiko Šiaulių miesto valdžia, architektai, dendrologai ir medžių gynėjai. Porą valandų turėjęs trukti posėdis užsitęsė dėl nevaldomų emocijų ir klausimų gausos. Savivaldybei pakvipo dar vienu teismu.

Tarp kūjo ir priekalo

Keturias valandas vykusiame posėdyje bene trumpiausiai išbuvo jam vadovavęs meras Artūras Visockas. Pasiteisinęs, kad laukia šeimos šventė, jis po valandos išėjo – merą pakeitė jo pavaduotojas Domas Griškevičius. „Tikiuosi mane suprasite“, – vylėsi A. Visockas.

Tuo tarpu D. Griškevičius susirinkusiųjų prašė suprasti į keblią padėtį patekusią Savivaldybę, kuri, pasak jo, priremta prie sienos. Įsibėgėjus Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro bei Aušros alėjos (nuo Žemaitės g. iki Varpo g.) rekonstrukcijos projektams, iš vienos pusės spaudžia sutartys su rangovais ir įgyvendinimo terminai, iš kitos – gyventojai, nepatenkinti planuojamu medžių kirtimu. Norint išgelbėti medžius, tektų iš esmės keisti projektus, atsiranda rizika prarasti Europos Sąjungos paramą.

Posėdyje dalyvavę architektai, dendrologai taip pat stojo Savivaldybės pusėn: esamų medžių išsaugojimas tik apsunkintų miesto biudžetą ir darkytų prestižinių miesto erdvių estetinį vaizdą.

Projektuotoja nesupranta aistrų: medžių tik daugės

Viena iš Vilniaus g. projekto bendraautorių, architektė Asta Kiaunienė teigė, kad bulvare augantys senieji medžiai kuria chaosą. „Labai gaila, kad turėjome sovietinį penkiasdešimties metų laikotarpį, kada želdiniams nebuvo skiriamas atitinkamas dėmesys: kaip užaugs, taip gerai. Dabar daugelis perimetrą formuojančių medžių Vilniaus g. yra peraugę, neteisingai suformuoti, negenėti arba genėti tik todėl, kad trukdė laidams ar dar kam nors. Ritmiškas apželdinimas nėra išlaikytas, pagal dendrologo išvadas, beveik visi medžiai yra blogos būklės, taigi perimetro medžius mes siūlėme keisti naujais, o tuos, kurie nėra perimetre, išsaugoti ir papildyti naujais. Jeigu kalbėtume skaičiais, Vilniaus g. dalyje numatyta iškirsti 109 medžius, pasodinti 181 medį. Atsirastų trečdaliu daugiau želdinių, negu yra dabar“, – aiškino A. Kiaunienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad naujieji medžiai būtų pakankamai dideli – iki 5 metrų aukščio, su 1,5–2 metrų lajos apimtimi. „Manyčiau, Šiauliai turi gerą progą atnaujinti gatvę, atnaujinti medžius ir ateities kartoms palikti tvarkingą erdvę“, – sakė A. Kiaunienė.

Aušros alėjos rekonstrukcijos techninį projektą rengęs architektas Šarūnas Sabaliauskas irgi kalbėjo apie estetiką – alėjoje bus išsaugoti tik tie medžiai, kurie yra „sveiki ir gražūs“. Čia ketinama išpjauti 90 medžių, pasodinti – 71.

Neprižiūrėjome tada, neprižiūrime dabar

Iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ atstovė, asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė tribūnoje rėžė emocingą kalbą apie medžių išsaugojimą. „Pasaulio praktika, mokslininkai, Lietuvos arboristikos centras sako, kad atsodinimas turi būti planinis, lėtas, pastovus ir vykti palaipsniui. Vadinasi, jūsų sprendimas viską keisti vienu metu yra neatitinkantis praktikos“, – sakė visuomenininkė ir klausė, ar Savivaldybė atsižvelgs į peticiją už medžių išsaugojimą, kurią pasirašė 3 000 žmonių.

M. Peldavičiūtei taip pat užkliuvo A. Kiaunienės įžvalgos. „Šiandien girdėjome, kad sovietinė valdžia buvo bloga, nesirūpino medžiais. O ką turime dabar? 2014 m. ekspertai atliko dalies bulvaro vertinimą ir tik du medžiai buvo nepatenkinamos būklės. Dabar, po penkerių metų, jau beveik visi medžiai yra nepatenkinamos būklės! Reiškia, būtent dabartinė valdžia penkerius metus nieko nedarė. Reiškia, mes turime prisiimti atsakomybę už tuos medžius ir taisyti jų būklę“, – teigė ji ir sulaukė audringų plojimų.

Kreipsis į teismą?

Dendrologas Arvydas Rutkauskas pripažino, kad savivaldybėse dar nėra praktikos, kaip tinkamai prižiūrėti medžius. Jo kolega, dendrologas Kęstutis Aukselis pridūrė, jog pavyzdžių toli ieškoti nereikia: „Nueikite į Juliaus Janonio gimnazijos kiemą. Čia antras mėnuo kai kurie medžiai atkasti šiluminei trasai. Kaip jūs manote, ar jie kitais metais gražiai sužaliuos?“

Minėtieji specialistai skirtingu metu atliko skirtingas Vilniaus g. medžių ekspertizes, tačiau išvados iš esmės sutapo – medžių būklė prasta. „Daugelis šių medžių yra labai sužaloti. Taip, gal ir galima trečdalį jų, juos kankinant, išsaugoti 10–20 metų. Bet, atsodinus naujais, būtų taupiau ir greičiau pasiekta švari, saugi, estetiška erdvė. Kartais medžių gynyba yra akloka“, – teigė A. Rutkauskas.

Vis tik specialistų nuomonė medžių gynėjų neįtikino. Su aplinkosauginio pobūdžio bylomis dirbantis advokatas Saulius Dambrauskas užsiminė apie galimai gresiančius teisminius procesus: „Jeigu manysite, kad forsavimas yra vienintelis geras būdas, galite įklimpti į teisminius procesus. Tuomet projektas dar labiau užklius ir bus iš viso neįgyvendintas. Mano pasiūlymas projektuotojai: pažiūrėkite, kokios galimybės atkurti žaliąjį Vilnius g. perimetrą palaipsniui, investuojant į esamų medžių priežiūrą.“

Nepaisant argumentų, emocijų ir galimų teisminių procesų, PIPT nariai nubalsavo, kad abu projektai bus tęsiami. D. Griškevičius žadėjo projektuose atlikti nebent smulkius pakeitimus.