Demokratai pasisako neremsiantys pataisų dėl „čekiukų“ bylų

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo vedama Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija nepalaikys ginčus keliančių Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis siūloma švelninti į „čekiukų“ skandalą įsivėlusių politikų atsakomybę. Anot politiko, teisėsaugos pareigūnų argumentai, jog BK pataisos iškreips teisinę sistemą, yra svarūs ir turėtų būti išklausyti.

„Mes nepalaikysime. Ir šiandien aš turėjau darbinį susitikimą su STT vadovu – dar matyt paskutinis toks šauksmas tyruose, paaiškinantis, jog situacija, atribojant nuo „čekučių“ istorijos (...), palies ir kitus asmenis, kurie yra nuteisti ir tas perteisimas turės būti padarytas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Negalima naikinant arba keičiant teisės normą padaryti dekriminalizaciją kitų nusikalstamų veikų, kurios visuomenėje sukėlė rezonansą ir yra svarbios“, – pažymėjo jis, pridurdamas, jog optimalų kompromisinį siūlymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikė Teisės institutas.

Apie galimus politinius mainus tikina nežinantis

Seime kelią besiskinant BK pataisoms, švelninančioms piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę, prabilta apie galimus politinius mainus – apie tai TTK posėdyje užsiminė demokratė Agnė Širinskienė. Vėliau Eltai apie tokias kalba patvirtino girdėję ir „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas Vytautas Sinica bei liberalas Eugenijus Gentvilas. Teigiama, esą paramą BK pataisoms bandoma mainyti į balsus už Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

„Nenoriu gandų sklaidyti, neturiu tokios informacijos apie mainus“, – paklaustas apie gandus sakė S. Skvernelis.

„Atskirčiau šitas temas. Man, kaip teisininkui, argumentai yra tikrai svarūs – ir tos pačios Generalinės prokuratūros, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos“, – pridūrė jis. 

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimą turėtų pasiekti į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančios ir ginčus tarp parlamentarų įžiebusios Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.

Seimas svarstys šią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) patobulintą įstatymo projekto versiją.

Jeigu Seimas pritartų projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.

Projekto kritikai nerimauja dėl to, kad siūlomose naujose BK pataisose ženkliai išaugo dydžiai, nuo kurių būtų skaičiuojama turtinė žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nelieka neturtinės žalos sąvokos.

Seimo konservatorė Agnė Bilotaitė siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) kreiptis į ekspertus, prašant įvertinti BK pataisų teisinį poveikį, tačiau tam nepritarta. Dėl galimai pažeistų procedūrų grupė parlamentarų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

„Tarp 16-os Seimo narių, pasirašiusių BK  pataisas, kurios švelnina atsakomybę už piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių išmokomis, yra ir asmenų, kurie patys figūruoja „čekiukų“ istorijose (...) Kyla rimtų abejonių, ar Seimo narių pasirašytos pataisos nėra grindžiamos asmeniniu suinteresuotumu, siekiant išvengti teisinės atsakomybės arba ją sušvelninti“, – kreipimesi į etikos sargus sako konservatoriai. 

Į šią komisiją nutarė kreiptis ir parlamentinė Antikorupcijos komisija. Ji prašys išsiaiškinti, kiek BK projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.

ELTA primena, kad šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktoms BK pataisoms, siūlančioms aiškiau diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.