Dė­me­sį mi­ru­sie­siems var­nos ka­po­ja

Mi­ru­sių­jų at­mi­ni­mo ir pa­ger­bi­mo tra­di­ci­jos su per­tek­li­ne žva­kių ir gė­lių jū­ra ant ka­pų ne­si­kei­čia. Po Vė­li­nių ir Vi­sų šven­tų­jų die­nų tūks­tan­čiai žva­kių, gė­lių, vai­ni­kų ir ki­tų at­lie­kų ke­liau­ja į są­var­ty­nus – mū­sų pa­sau­lė­žiū­ro­je eko­lo­gi­jai vie­tos vis dar nė­ra.
 

Kapinėse sąstingis

Praėjo daugiau kaip mėnuo po mirusiųjų atminimo ir pagerbimo šventės – Vėlinių. Vieni širdy nešiojasi liūdesį ar šviesų atminimą, kiti – pareigą kuo labiau išpuošti kapą. Deja, žvakių šviesa seniai užgeso. Ant kapų liko tik krūvos apsnigusių žvakių ir sustingusių gėlių. Mūsų dėmesys iki pavasario virs tonomis pažliugusių ir sunkiai suyrančių atliekų sąvartyne.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), matuojantis kiekius tonomis, skaičiuoja, kad atliekų mažėja. Kapines prižiūrintys darbuotojai šią tendenciją neigia. Jie mūsų perteklines dėmesio dovanas mirusiesiems tiesiog išrūšiuoja prieš išgabendami.

Kapinių atliekų sąvartyne mažėjimas apgaulingas

Į Šiaulių regiono atliekų sąvartyną Aukštrakiuose iš visų aplinkinių rajonų kapinių šiemet atvežta ketvirtadaliu mažiau atliekų.

„Per metus jų susidaro apie 3 500 tonų. Lyginant su praėjusiais metais, kai buvo daugiau nei 4 000 tonų, matosi, kad mažėja tie atliekų kiekiai iš kapinių. Yra tokia tendencija, kad į sąvartyną patenka mažiau mišrių atliekų, o daugiau – žaliųjų į kompostavimo aikšteles. Galvojame, kad artimieji, besirūpindami kapais, pradeda rūšiuoti, atskiriant žaliąsias atliekas“, – remdamasi statistika, sako ŠRATC ekologė Inga Grigaliūnienė.

Tačiau tas mažėjimas – apgaulingas ženklas. Įspūdis, kad esą žmonės pradėjo atliekas rūšiuoti, susidaro todėl, kad sugriežtintų sąvartyno reikalavimų verčiami jas rūšiuoja kapines prižiūrinčių įmonių darbuotojai.

Šiaulių kapinių atliekų vežėjas turi prievolę atskirti atliekas, kurios – į sąvartyną, kurios – į kompostavimo aikštelę. Tam darbui bendrovė „Ecoservice projektai“ šiemet papildomai priėmė tris darbuotojus.

„Galime drąsiai sakyti, kad situacija visiškai negerėja. Tas gerėjimas atrodo dėl to, kad mes patys skyrėme papildomų resursų, priėmėme žmonių, rūšiuotojų, ir patys pradėjome rūšiuoti. Rūšiuojame, bet įmonė, o ne žmonės“, – apie lankytojų nesikeičiantį elgesį sako UAB „Ecoservice projektai“ kapinių teritorijų priežiūros vadybininkė Vaida Buračienė.

Pavyzdžiui, Ginkūnų kapinėse kasdien trys žmonės patikrina visus žaliųjų atliekų maišus. Kol praeina, atrenka priemaišas iš visų, lankytojų ateina vėl: vienas įmeta žvakių, kitas – lapų ant viršaus ir tvarkytojai to nebepamato. Nuvežus į sąvartyną – problemos, nes mišrios atliekos į kompostavimo aikštelę nepriimamos.

Raginimo lapeliai žmonių įpročių nekeičia

Didžiausia žala aplinkai – gyventojų masiškai perkamos ir ant kapų nešamos žvakės plastiko ir stiklo indeliuose. Per Vėlines – naujas jų tvanas kapinėse.

„Perka žvakes, ypač švenčių dienomis. Visi gi nori kiekio, kad būtų prieš gimines pasirodyti, kad būtų daug nukrauta. Niekas nepasikeitė – lygiai taip, kaip ir prieš daug metų. Kažkiek tas koronavirusas pakoregavo, kad žmonių kapinėse mažiau, bet tas jų noras apkrauti kapus nedingo“, – sako šį nenugalimą lankytojų norą būtent taip išreikšti dėmesį kasmet stebinti V. Buračienė.

Vėliau visas tas „pasirodymas“ atsiduria konteineriuose. Dažniausiai net ne tam skirtuose, o visaip sumaišyta. Bandė įmonės darbuotojai pažadinti lankytojų sąmoningumą: klijavo informaciją ant maišų, tvirtino prie medžių, statė šalia konteinerių. Beveik jokio rezultato.

„Į vieną mašiną eina ta vadinamoji žaliena – lapai, šakos smulkios, žolė. O į kitą turi būti atskirtos žvakės, plastikas, dirbtiniai krepšeliai, t. y. biologiškai nesuyrančios atliekos. Didžiausia problema yra tie žaliųjų atliekų didmaišiai. Ten viską žmonės meta: pilna žvakių, kamštelių, maišiukų. Nors ir reklamas šalia kabiname, kad rūšiuokite, išpilkite iš maišiukų. Visiškai neįmanoma perauklėti žmonių“, – nusivylusi kalba kapinių priežiūros specialistė.

Todėl ir teko papildomai samdyti fiziškai stiprius darbuotojus, kurie kasdien tuos konteinerius verčia ant šono, traukia iš jų žaliąsias atliekas į maišus, o iš žaliųjų atliekų maišų išrankioja žvakes.

„Kito varianto nėra. Tai kritinė situacija įmonei“, – apie žmonių nesąmoningumo padarinius sako V. Buračienė.

Tikimasi aplinkai draugiškesnių tradicijų

Šiais metais vien iš Šiaulių miesto kapinių susidarė daugiau kaip 100 tonų neskaidžių atliekų, kurios pateko į sąvartyną. Tiek ekologai, tiek tvarkytojai sutaria, kad reikėtų ieškoti aplinkai palankesnių sprendimų. Ir kiekvienas žmogus turėtų pradėti nuo savęs.

„Galėtų būti mažesnis ir nešamų ant kapo žvakučių kiekis. Reikėtų pasirinkti ilgiau tarnaujančius pakaitalus vienkartinėms žvakutėms – galbūt žibintus būtų galima naudoti, kur tik įdėklas būtų keičiamas. Ir puošimo tie elementai turėtų būti natūralesni. Galbūt ir kapai apželdinami, renkantis daugiamečius augalus. Tai čia dar trūksta gyventojams suvokimo, kad ne kapų puošyba reikėtų pagerbti tuos mirusiuosius, bet kad dvasiniai dalykai pirmiausia turėtų būti“, – pataria ŠRATC ekologė I. Grigaliūnienė.

Plastikas gamtoje suyra tik per 200–300 metų. Situacijai pagelbėtų nebent jį naudoti draudžiantys įstatymai. Nors stiklas yra dar ilgiau, tačiau, jei pavyktų atskirti, jį galima perdirbti.

Vartojimas auga net mirusiųjų sąskaita

Deja, žmonėms tokie pasiūlymai neatrodo patraukliai. Vartotojiška perteklinė mūsų kasdienio gyvenimo kultūra tiek įsigalėjusi, kad ji gaji net tuomet, kai žmogus jau nieko nebevartoja. Išeitų, kad dėl artimųjų elgesio mirusysis ir toliau teršia aplinką, dėl jo išleidžiamos nemenkos sumos.

„Ekonominė situacija Lietuvoje gerėja. Žmonės gali sau leisti nusipirkti ir jie nusiperka. Žvakės nebrangios sąlyginai: centai ar euras jau nieko nebesudaro. Vienam žmogui du eurai atrodo nedaug, ateina antras – jau keturi eurai. Pavieniams žmonėms gal ir nedaug, o bendroje visumoje – tai labai daug“, – tiek apie tonas atliekų, tiek apie išmetamus pinigus sako kapinių priežiūros vadybininkė V. Buračienė.

Sumanymas pakartotinai naudoti žvakides irgi neprigijo.

„Mes turėjome ir žvakidžių keityklą. Vilius Puronas buvo tokią iniciatyvą pasiūlęs, kad žmonės gali padėti tuščią indelį, o kitas, tik žvakę nusipirkęs, gali jį pasiimti ir panaudoti. Bet ne. Žmonės nori naujo, nors ir tas indas švarus, gražus kaip naujas. Dabar tą keityklą daugiau naudoja vietiniai. Tos bobulytės, kurios kapus prižiūri, pasiima, viduriuką įdeda, savininkui nusiunčia, kad va – neva nupirko naują žvakę. Bet žmonės savo kapams – ne, jų nenori“, – sako pašnekovė.

Atliekų padaugės ir pavasarį

Tiek žvakių ir gėlių lietuvių mirusiųjų atminimo tradicijose šimtmečiais nebūta. Atsiradęs paprotys ir dabar – dažniausiai vienadienis dėmesys. Daugelis stengiasi, kad gražu būtų tuosyk, kai kapas giminių ir kaimynų lankomas intensyviai. O paskui artimųjų kapą pamiršta pusmečiui.

Kapinių prižiūrėtojai sako tai matantys pagal tai, jog prieš Vėlinių savaitę trečdaliu išauga atliekų kiekiai.

„Apie 30 proc. atliekų padaugėja prieš Vėlines, spalio gale. Visi masiškai pradeda tvarkyti: nuo vasaros nebuvę ateina nurinkti likusių žvakučių, rauna, keičia gėles, nurenka pavandeniavusius nuo lietaus nuskalbtus gėlių krepšelius. Visi tada tvarko kapus, visas šiukšles nurenka. O dabar niekas beveik neateina. Varnos kapoja plastikines žvakes. Dabar daug paliko. Ateis pavasarį – prieš Motinos, Tėvo dieną. Tada vėl balandžio gale padidės atliekų kiekis“, – sako V. Buračienė.