Aktualijos | 6 MIN.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) parengs ir įregistruos įstatymo pataisas, kuriomis sieks spręsti kelių Vilniaus rajono bendruomenių ir „Vilniaus paukštyno“ bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ginčą.
Inicijuojamais pakeitimais bus siūloma apsaugoti paveiktų gyventojų interesus ir išvengti panašių konfliktinių situacijų šalia panašių ūkio subjektų kituose Lietuvos regionuose. Bus siekiama, kad paruoštas projektas būtų svarstomas skubos tvarka.
Nesutarimai tarp gyventojų, verslo ir valstybės institucijų Vilniaus rajone kilo, nes NŽT ketina 1 km spinduliu aplink tris įmonės paukštynus nustatyti sanitarines apsaugos zonas (SAZ), nors tuomet į jas patektų Rudaminos, Juodšilių, Kalviškių ir Valčiūnų gyventojų privatūs sklypai su pastatytais gyvenamaisiais namais, taip pat visuomeninės paskirties sklypai, kuriuose veikia ir ugdymo įstaigos.
Kaip Eltai sakė AAK pirmininkė Aistė Gedvilienė, komitetas siūlo ištaisyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme išlikusią klaidą, kad SAZ teritorijose nebūtų bloginamos jau ten įsikūrusių bendruomenių veiklos sąlygos.
„AAK priėmė sprendimą, kad būtent (...) įteisinant SAZ būtų atitaisyta klaida, kad tokiu atveju visi, kurie gyvena, gyveno, vystė kokią nors komercinę, visuomeninę veiklą, turėtų galimybę tokią veiklą toliau vykdyti. Reiškia, darome išimtį, kad tokiems sklypams SAZ apribojimai yra netaikomi“, –AAK šiuo klausimu surengtos parlamentinės kontrolės teigė Aistė Gedvilienė.
Anot jos AKK taip pat nusprendė siūlyti tokias įmones įstatymu įpareigoti atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras. Iki šiol tokios procedūros neprivalomos.
Be to, komitetas kreipsis į Vyriausybę, kad ši įvertintų, ar SAZ yra reikalingos apskritai, peržiūrėtų jų apibrėžtį ir taikymo sąlygas. Anot A. Gedvilienės, ši tvarka galimai yra pasenusi.
„Prašome Vyriausybės iš naujo įvertinti SAZ turinį“, – teigė parlamentarė.
Dar bus prašoma NŽT pateikti informaciją apie tai, kiek panašių atvejų, kuomet į taršių ūkio objektų SAZ patenka aplinkiniai gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties pastatai, yra visoje Lietuvoje. Komiteto posėdžio metu NŽT atstovai į šį klausimą atsakyti negalėjo.
„Taip pat AAK rekomenduos „Vilniaus paukštynui“ atlikti poveikio sveikatai vertinimą.
Pagal 2019 metais įsigaliojusias Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisas, visi verslo subjektai buvo įpareigoti įregistruoti SAZ ir apsaugos zonas aplink savo teritoriją. Parlamentarė pastebėjo, kad šiuo metu kaip tik baigėsi vienas iš registravimosi terminų.
A. Gedvilienė sutiko, kad „Vilniaus paukštyno“ atvejis parodė, jog įmonės pasirinko lengvesnę išeitį tiesiog įregistruoti įstatyme numatytas SAZ ribas, tačiau neatlikti PAV procedūrų.
„Įstatymas leidžia pasirinkti lengvesnį, greitesnį būdą ir, aišku, kad didžioji dalis verslo subjektų tą būdą ir išnaudoja. Matome, kokį ažiotažą sukelia tokių zonų nustatymas taip automatiškai – uždėjimas ant jau egzistuojančių gyvenviečių“, – sakė AAK pirmininkė.
„Priėmus įstatymą 2019 metais iki šiol nebuvo aptarta ir nebuvo įvertinta, kaip SAZ nustatymas darys įtaką veikiantiems subjektams, kurie į SAZ teritorijas patenka“, – įstatyme paliktą spragą pabrėžė ji.
Ministrai: SAZ reikėtų panaikinti
Kaip AAK parlamentarams kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas SAZ reglamentavimą reiktų koreguoti. S. Gentvilas tikino, kad pritartų SAZ panaikinimui apskritai.
„SAZ reikia naikinti, tą buvo įsirašiusi praeita Vyriausybė. Jie yra dubliuojantis, nieko nereiškiantis, nieko nerodantis valstybės zonavimas“, – sakė S. Gentvilas.
Ministras argumentavo, kad šiuo metu įmonės, kurios turi poveikį aplinkai už savo teritorijos ribų, atlieka PAV procedūras, turi gauti taršos leidimus. Tuomet, anot jo, bendrovės imasi veiksmų ir investuoja į taršos mažinimo priemones, tačiau SAZ išlieka nepagrįstai didelės.
„Turime užsilikusias SAZ, kurios yra perteklinės, mes jų turime aplink eilę įmonių, kurios turi susimažinusios poveikį (aplinkai – ELTA) nuo sovietmečio praeities, bet SAZ išlikę labai dideli“, – pabrėžė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Dalia Žukienė savo ruožtu pritarė, kad SAZ būtų galima atsisakyti, tačiau tik įpareigojus įmones užtikrinti, kad jų skleidžiama tarša nepasiektų teritorijų už jų sklypo ribų. Anot jos, toks pasiūlymas yra teiktas anksčiau, tačiau jam pritarta nebuvo.
Tuo metu SAZ, anot ministerijos atstovės, reikalinga kaip „buferinis atstumas“.
„SAZ yra tam tikras buferinis atstumas, kuris apsaugo gyventojus nuo galimos taršos. Taip pat ir įmones, kad gyventojai nepriartėtų. Mūsų manymu, tai yra viena iš planavimo priemonių, kai norime suplanuoti teritorijas, kad vieni prie kitų nepriartėtų ir nebūtų sudaryti tam tikri nepatogumai, tiek vieniems, tiek kitiems“, – kalbėjo D. Žukienė.
ELTA primena, kad gyventojai NŽT raštus apie planuojamus pakeitimus gavo rudens pradžioje.
Kaip AAK posėdyje kalbėjo paveiktų bendruomenių atstovai, teritorija, kurioje veikia visi trys „Vilniaus paukštyno“ gamybos filialai, yra gausiai urbanizuota, NŽT planuojamų SAZ apribojimų bus paveikti apie 7,5 tūkst. gyventojų 7 gyvenvietėse. Taip pat esą turėtų būti iškeldintos 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos bei tiek pat mokyklų.
Iš viso į jas pateks apie 800 žemės sklypų.
Be to, gyventojai pabrėžė, kad šiose teritorijose veikia nemažai smulkiųjų verslininkų, kuriems „būtų uždėtas kryžius“.
„Vilniaus paukštynas“ turi investuoti į taršos mažinimą, o ne plėtoti verslą mūsų visų sąskaita“, – AKK posėdyje kalbėjo vienas bendruomenės atstovų Darius Jurgelionis.
Jų pažymima, kad „Vilniaus paukštynas“ veiklą pradėjo dar iki 1970 m., tačiau sanitarinės zonos apibrėžiamos tik dabar, kai tose teritorijose bendruomenės pilnai įsikūrusios, veikia joms skirtos įstaigos.
Paukštyno direktorius Tadas Sprindžiūnas savo ruožtu AAK posėdyje teigė, kad susidariusi situacija įmonei „kelia didžiulį susirūpinimą“, ji ketina palaikyti bet kokį sprendimą, kuris būtų palankus ir bendruomenei.
SAZ išskiriamos kaip teritorijos, kurios yra žalingos žmogaus sveikatai. Jose draudžiama statyti gyvenamosios, ugdymo, kultūros, poilsio, apgyvendinimo ir kitokius bendruomeninės paskirties pastatus ar į ją pakeisti esamus, juos atitinkamai rekonstruoti. Šiose zonose be apribojimų plėtojami ūkinės veiklos pastatai.
Taip pat į sanitarinę zoną patekęs nekilnojamasis turtas praras dalį vertės.
Kilusį ginčą šios Vilniaus rajono bendruomenės ketina spręsti teismuose, tam ruošia kolektyvinį ieškinį.
etaplius TV
0
