Dėl vasarnamių miškuose R. Žemaitaitis neįžvelgia grėsmės Konstitucijai: Seimo teisininkų išvadą laiko politizuota

Seimo teisininkams įvertinus siūlymą leisti miškuose statyti nedidelius vasarnamius ir įžvelgiant galimą prieštaravimą Konstitucijai, vienas šios iniciatyvos autorių, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina nesutinkantis su tokia, jo nuomone, politizuota išvada.

„Kurioje vietoje pažeidžiama Konstitucija, kai miško savininkas nori pasistatyti mažą namuką? Aš nematau pažeidimo, juolab, kad tai poįstatyminiais teisės aktais sureguliuos Vyriausybė. Manyčiau, kad Teisės departamentas atliko greičiausiai politizuotą vertinimą. Didžioji dalis teisininkų pastabų yra orientuota į pasakymą, kad įstatyme nesureguliuoti visi reikalavimai šitiems statiniams, miško sklypui, kontrolei“, – komentuodamas Miškų įstatymo pataisoms nepalankią Seimo Teisės departamento išvadą „Eltai“ sakė R. Žemaitaitis. 

Jis, kitaip nei parlamento teisininkai, nemano, kad visos vasarnamių miške statymo tvarkos detalės ir subtilybės turi būti sureguliuotos įstatymu. 

„Politikai tik pasako poziciją, kad galimai galėtų būti tokie nameliai, o visas detales ir reikalavimus savo poįstatyminiais teisės aktais, kaip yra įprasta praktika, sureguliuos Vyriausybė“, – tvirtina R. Žemaitaitis. 

Parlamentaras neatmeta, kad klausimas, ar Lietuvos teisės aktai nesuvaržo žmogaus teisių į nuosavybę, jos valdymą, naudojimą ir disponavimą, gali nukeliauti ir iki Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT).

Mano, kad miško sklypas galėtų siekti 2 ha 

Visgi, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis sutinka su dalimi teisininkų pastabų – pavyzdžiui, dėl miško sklypo, kuriame būtų galima statyti vasarnamius, dydžio. 

Jis nemato problemos, jei įstatyme atsirastų papildoma nuostata, kad IV grupės ūkiniuose miškuose, kurie nepriklauso regioniniams parkams ir draustiniams, galima statyti vasarnamius, jei miško sklypas būtų ne mažesnis kaip 2 hektarai. 

„Būtų sprendžiama analogiškai, kaip ir su žemės ūkio paskirties žeme. Šiuo metu galima statyti ūkininko ūkio sodybą, turint 2 hektarus žemės. Manau, kad projektą svarstant komitete jis galėtų būti papildytas tokia nuostata. Jei bus numatytas 2 hektarų reikalavimas miško sklypui, nematau jokios grėsmės stichiniam kažkokiam miškų užstatymui“, – sakė R. Žemaitaitis. 

Jis taip pat priminė, kad įstatymai draudžia rezervatuose bei draustiniuose statyti poilsinės paskirties namelius. Politikas nemato problemos ir dėl inžinierinių tinklų, nes galiojantis įstatymas draudžia juos tiesti, jeigu pastatas yra laikinas.

„Išduodant leidimą statybai, tai būtų galima iš anksto numatyti“, – sako R. Žemaitaitis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ir šiuo metu miško teritorijoje, pavyzdžiui, Šventojoje, Trakuose, Prienuose ir kitur jau stovi tokio tipo poilsiniai nameliai. 

„Beje, Labanoro girioje, regioniniame parke yra be galo daug palapinių, vagonėlių ir panašių laikinų statinių. Vadinasi, miške ir dabar galiu pasistatyti laikiną pavėsinę be pamato. Man tada kyla klausimas, kodėl negaliu pasistatyti statinio, jeigu tai būtų polinė pamatų sistema arba lengvų konstrukcijų statinys?“, – svarstė R. Žemaitaitis. 

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs „Nemuno aušros“ frakcijai atstovaujančių parlamentarų įregistruotas Miškų įstatymo pataisas, sako, kad siūlymas leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius statinius prieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. Seimo teisininkų vertinimu, tokia vasarnamių statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam girių užstatymui. 

„Laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam (nekontroliuojamam) miškų užstatymui, nes neaišku kokį kiekį ir kokių statinių būtų galima statyti viename miško žemės sklype, nėra siūloma nustatyti reikalavimų statinių aukščiui ir tūriui; tai apribotų visuomenės prieinamumą prie miško", – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.

Teisės departamento nuomone, vasarnamių statyba miško žemėje neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo.

„Siūlomi nustatyti reikalavimai laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statybai nėra aiškūs, tikslūs ir suprantami, o tie, kurie yra aiškūs ir suprantami, vertintini kaip nepakankami miškui, kuris yra vienas pagrindinių gamtos turtų, išsaugojimui, nėra paisoma konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje. 

ELTA primena, kad šių metų kovo mėnesį „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo  Miškų įstatymo pataisas, siūlančias leisti miško žemėje statyti laikinuosius poilsinius vasarnamius, kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų. Jei Seimas pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje taip pat nereikėtų keisti žemės paskirties.

Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“.

Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas. 

Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“.

Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.

Šiuo metu įstatymas draudžia miško žemėje statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.