Dėl stabdomo konkurso gali sutrikti keleivių vežimas tarpmiestiniais autobusais

Teismui laikinai sustabdžius naujų tolimojo susisiekimo autobusais vežėjų atrankos konkursą kyla grėsmė, kad nuo balandžio dalis vežėjų neveš keleivių, sako konkurso sustabdymą inicijavusių bendrovių atstovai.

Konkursą paskelbusi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) taip pat pripažįsta, kad nuo balandžio gali sutrikti keleivių vežimas, o situaciją vadina tendencingu vežėjų bandymu užkirsti kelią pokyčiams.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę konkursą laikinai sustabdė Klaipėdos ir Druskininkų autobusų parkų prašymu.

„Konkurso procedūra bus tęsiama tik įvertinus paskelbto konkurso teisėtumą, kas atitinkamai reiškia, jog bus užkirstas kelias galimai neteisėtoms konkurso pasekmėms atsirasti, kas atitinka abiejų šalių ir viešąjį interesą, kad konkursai būtų vykdomi teisėtai ir skaidriai“, – BNS pranešė teismas, kovo 1 dieną išnagrinėjęs Klaipėdos autobusų parko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  

LTSA teigia, kad konkurso stabdymą inicijuojantys bendrovių skundai yra suplanuoti ir tendencingi veiksmai norint sutrukdyti planuojamiems pokyčiams.

„Skundą teismui įsibėgėjus antrajam konkurso etapui vertiname kaip tendencingą ir suplanuotą veiksmą siekiant visais būdais stabdyti bet kokius pokyčius keleivių vežimo srityje. Šie veiksmai tik įrodo, kad tarpmiestiniais maršrutais keleivius vežančios įmonės bando diskredituoti LTSA ir įvaryti valstybę į kampą, ant kortos pastatant visus autobusais važiuojančius keleivius“, – nurodoma BNS pirmadienį atsiųstame administracijos komentare.

Teismo atstovai BNS taip pat patvirtino, kad gauti dar dviejų bendrovių – Tolimojo keleivinio transporto kompanijos („Toks“) ir „Kautros“ prašymai laikinai stabdyti konkursą. Tačiau jie dar neišnagrinėti, rodo „Liteko“ duomenys.

Turi priekaištų konkurso sąlygoms

Klaipėdos autobusų parkas teismo paprašė LTSA paskelbto konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis ir jį nutraukti – bendrovės vadovo Vaido Ramanausko teigimu, jo sąlygų įvykdyti iki balandžio 1 dienos neįmanoma.

„Daug yra tų priežasčių – trumpas laikas, per mėnesį reikia susirinkti sąlygas, pritaikyti transporto priemones. Pakete, kuris mus domina, darbas prasideda iš skirtingų miestų, reikia filialų skirtinguose miestuose, o visa įranga – neįgaliųjų liftai, akliesiems, silpnaregiams ir kurtiesiems, reikia daug įrangos, Brailio raštų, švieslenčių, garsiniai pranešimai. Per mėnesį laiko paruošti yra praktiškai neįgyvendinama“, – BNS pirmadienį sakė V. Ramanauskas.

Druskininkų autobusų parko, taip pat prašiusio naikinti konkurso sąlygas, vadovė Ieva Vitkauskienė sako, kad jos tokiai mažai bendrovei neįvykdomos – pagal jas negalima rinktis dabar aptarnaujamų maršrutų, reikia rinktis jų grupes, o tai įmonei nepakeliama. 

„Sąlygos mažiems vežėjams, mažiems verslams užkerta kelią dalyvauti konkursuose. (...) Pagal turimą mūsų transporto priemonių skaičių dar reikalaujama, kad jos būtų ne senesnės nei 15 metų, mes negalime pretenduoti į tą maršrutų grupę, neturime pajėgumų“, – BNS pirmadienį sakė I. Vitkauskienė.

Anot jos, teisme siekiama ne stabdyti konkursą, o keisti jo sąlygas, kad būtų galima rinktis aptarnauti ne maršrutų grupę, o tik norimus maršrutus, kad veiklos sąnaudos būtų mažesnės.

„Norėtume, kad maršrutų grupę būtų galima skaidyti, kad galėtume pretenduoti tik į tuos maršrutus, kuriuos turime šiai dienai. Kitaip labai išauga sąnaudos“, – kalbėjo įmonės vadovė.

LTSA teigia, kad konkurso sąlygas arba jų gaires vežėjai žinojo nuo 2021-ųjų rugsėjo, kai jos buvo aptartos kartu, tačiau anksčiau jų neskundė, o skundų pateikimas konkursui artėjant į pabaigą yra suplanuoti veiksmai.   

„Teoriškai vežėjai konkurso sąlygas galėjo skųsti dar 2021-aisiais metais arba 2022 metų gruodį, kai LTSA tik paskelbė konkursą. Tačiau dalis vežėjų sprendimą kreiptis į teismą pasirinko lemiamu momentu – likus kiek daugiau nei mėnesiui iki konkurso pabaigos. Šie suplanuoti dalies vežėjų veiksmai konkurso eigai kelia realią grėsmę, o keleivius palieka nežinioje“, – komentuoja LTSA. 

Nuo balandžio gali nevežti keleivių

I. Vitkauskienė sako, kad dabar vežėjai negali užtikrinti, ar teiks paslaugas nuo balandžio: „Visų vežėjų licencijos galioja iki kovo 31 dienos. Mes kol kas jokių žinių neturime. Nežinioje yra ir vežėjai, ir keleiviai, aklavietė, nei pirmyn, nei atgal“. 

Tarpmiestinių kelionių autobusais bilietai interneto svetainėje autobusubilietai.lt vėlesniam laikui nei balandžio 2 diena neparduodami.

LTSA pripažįsta, kad yra reali grėsmė, jog tolimojo susisiekimo maršrutais autobusai nuo balandžio gali nevažiuoti, tačiau, pasak jos, dėl to atsakomybę turi prisiimti ne valstybė, o konkursą stabdantys vežėjai. 

„Dėl sąmoningai vežėjų suplanuotų veiksmų ir jau dvejus metus besitęsiančių manipuliacijų šiandien iškilo reali grėsmė, kad nuo balandžio 1 dienos stos tarpmiestiniai autobusai. Skųsdami teismui konkurso sąlygas ir tokiu būdu stabdydami eigą, vežėjai žinojo, į kokią situaciją stato LTSA bei pačius keleivius. Deja, bet patys už susidariusią situaciją atsakomybės neprisiima“, – teigia transporto saugos administracija.

V. Ramanauskas sako, kad reformą sumaniusi valdžia dabar turėtų sugalvoti išeitį – logiška, anot jo, būtų pratęsti dabartines sutartis.

„Dabar konkurso vykdyti negalima, tikimės, kad valdžia priims kažkokius sprendimus, kad neliktų Lietuva be tolimojo susisiekimo, aišku, logiška būtų, kad dabartinės sutartys būtų pratęstos“, – sakė V. Ramanauskas.

Tačiau LTSA teigimu, dabartinių sutarčių pratęsti neįmanoma dėl 2021-ųjų gegužę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.

„LTSA neturi teisinio pagrindo pratęsti esamų sutarčių su vežėjais. Tokį sprendimą priėmė ir tokią sąlygą nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas“, – teigiama įstaigos komentare BNS. 

Vėliau ji patikslino, kad sutarčių pratęsti negalima dėl 2021-ųjų spalio 15 dieną priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

LTSA sutartys su dabartiniais vežėjais baigiasi kovo pabaigoje, o konkursą naujoms pasirašyti įstaiga paskelbė Konkurencijos tarybai konstatavus, kad šiame versle trūksta konkurencijos ir teismui įpareigojus surengti naują vežėjų konkursą. 

Įstaiga iki kovo 13-osios buvo pratęsusi potencialių vežėjų paraiškų priėmimą, iš jų turėjo būti atrinktos tik reikalavimus atitikusios bendrovės, kurios keleivius vežti turėtų nuo balandžio.

Jos duomenimis, iki šiol konkurse dalyvauti panoro 40 vežėjų, tačiau konkurso stabdymas kenkia sąžiningai konkuruoti sutinkantiems ir į rinką bandantiems patekti naujiems vežėjams.  

„Šiai dienai 40 potencialių vežėjų pateikė dokumentus ir dalyvauja konkurse. Reikia atkreipti dėmesį, kad kelių rinkos dalyvių manipuliavimas turės neigiamos įtakos tiems vežėjams, kurie yra pasiruošę sąžiningai konkuruoti, bei tiems, kurie beveik 10 metų bando patekti į rinką“, – teigiama LTSA komentare. 

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 260 tolimojo susisiekimo maršrutų, iki konkurso paskelbimo juos aptarnavo 35 įmonės.

Vežėjai mato bandymą išstumti iš rinkos

V. Ramanausko teigimu, dėl LTSA nustatytų sąlygų keleivių pervežimo savikaina smarkiai išauga, taip pabloginant jiems sąlygas, o įmonės išstumiamos iš rinkos.

„Įmonei labai apsunkina arba praktiškai išstumia iš šios rinkos, iš tų darbų, kuriuos eilę metų darom“, – BNS sakė V. Ramanauskas.

Konkurse vežėjams siūlomas 21 maršrutų paketas. Jie, anot V. Ramanausko, sudaryti taip, kad jų aptarnavimui per mėnesį pasiruošti neįmanoma.

„Atsiranda partneriai, sutartys, su visais derinti kainas, autobusų skaičius, aptarnavimą, atsakomybes pasidalinti – tai tikrai tokio dydžio konkursas negali būti pateiktas per mėnesį atlikti viską, nerealus terminas. Plius dar nuostolingi maršrutai“, – teigė V. Ramanauskas.

Druskininkų autobusų parko vadovė I. Vitkauskienė sako, kad aptarnauti ne pasirinktus, o visą grupę maršrutų, įmonės negali nei savo pajėgumais, nei apjungiant jėgas su partneriais.

„Mes turime šiandien 13 maršrutų, kuriuos aptarnaujame, prie tų mūsų maršrutų pridėti keturi nauji, į Kauną du, į Klaipėdą ir dar vienas į Šventąją sezono metu. Kaune turi būti pradžia, tai automatiškai mums reikia ten turėti bazę, vairuotojus, juos apgyvendinti. Kol konkursai nebuvo paskelbti, mes apie tas sąlygas nežinojome“, – kalbėjo I. Vitkauskienė.

„Bandėme kooperuotis, bet pagalbininkams irgi neišeina, jie kreipėsi į banką, bet, nors ir turi pakankamai pelno ir apyvartos, gavo neigiamus atsakymus, nes turi per mažai transporto priemonių. O kaip pradedančiam verslą įvykdyti sąlygą turėti 2 milijonus apyvartą?“ – pridūrė ji.

Net ir turint galimybę ir norint įsigyti naują autobusą tai padaryti per numatytą terminą neįmanoma, nes jų gamyba užtrunka iki metų, sako I. Vitkauskienė. 

„Naujų įsigyti, kiek ieškojome pasiūlymų, tai naujas autobusas pagaminamas per 10-12 mėnesių, o po sutarties pasirašymo per tris mėnesius turime pilnai pradėti ją vykdyti“, – BNS sakė ji.

Anot V. Ramanausko, netenkina ir tai, kad į sudarytus paketus įtraukti nuostolingi maršrutai, kurių vežėjai neseniai atsisakė.

„Eidamas į naują veiklą žinant, kad turėsi nuostolį – kodėl ten turėtum eiti, kodėl reikia tai skelbti nuostolingą veiklą konkurse be dotacijų, kaip užtikrinti keleivių vežimą? Į tuos klausimus mums neatsakė, labai trumpus terminus nustatė ir mes kreipėmės į teismą. Sąlygos turi būti aiškios“, – sakė V. Ramanauskas.

Keleivių vežimo bendrovės vadovas sako, jog norint užtikrinti susisiekimą nuostolingais maršrutais, valstybė turėtų juos dotuoti.

„Paketai gali būti, bet jeigu į juos dedami nuostolingi maršrutai – o jie tai žino, nes mes skaičiais pagrindėme – tai tada, vadinasi yra dotacijos. Visas viešas transportas pasaulyje yra dotuojamas, nėra taip, kad važiuojama dėl to, kad kažkas nori. Jeigu valstybei reikia tokio maršruto, jis nėra per prievartą įbrukamas, yra dotacijos“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

Jis taip pat priminė, kad Seimo pavasario sesijoje bus svarstomos Kelių transporto kodekso pataisos, kurios neįpareigoja vežėjų rinktis konkurso būdu.

„Ten konkurso nėra, numatytas liberalus patekimas į rinką, reiškia, kad maršrutai duodami susiderinus, be konkursų, tik reikia atitinkamo autobuso, susimokėti garantijas. Tai kam dabar eiti su konkursais, jeigu bus priimtas kodeksas? Kam skubėti, jeigu patys nusibrėžė strateginę kryptį liberalaus patekimo į rinką?“ – kalbėjo V. Ramanauskas.