Dėl šio sveikatos sutrikimo moterims gali grėsti socialinė atskirtis ir depresija

„Vien pagalvojus apie buvimą tarp kolegų ar draugų, apimdavo siaubas“, – prisimena pacientė Daiva, kelerius metus kentusi po gimdymo atsiradusį šlapimo nelaikymą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas urologas Donatas Šlaitas teigia, kad tokių istorijų pasitaiko neretai, nes pacientės kreiptis gėdijasi arba paprasčiausiai klaidingai galvoja, kad gydymo šiai ligai nėra. Toks įsitikinimas neteisingas, nes moterų šlapimo nelaikymą galima gydyti medikamentais, fizioterapija arba inovatyviomis operacijomis. 

Grėsė net depresija

„Po antrojo gimdymo susidūriau su šlapimo nelaikymu, tačiau pagalbos į gydytojus nesikreipiau, paprasčiausiai užsidariau namuose. Man buvo gėda – jauna ir nelaikau šlapimo. Nenorėjau su niekuo apie tai kalbėti – nei su vyru, nei su draugėmis, nei su gydytoju. Draugai ir artimieji manė, kad jų vengiu, nes esu pavargusi, neišsimiegojusi dėl pagausėjusios šeimos“, – pasakoja pacientė Daiva. Dabar ji svarsto, kad tokį klaidingą įsitikinimą lėmė moters artimoje aplinkoje nuo seno vyravęs požiūris, jog šlapimo nelaikymas nėra liga, todėl lieka su tuo tik susitaikyti.

Moteris prisimena, kad artinantis laikui grįžti į darbą po motinystės atostogų, ją buvo apėmęs didžiulis nerimas: „Vien pagalvojus apie buvimą tarp žmonių, apimdavo siaubas. Neištvėrusi įtampos pradėjau ieškoti informacijos ir sužinojau, kad šlapimo nelaikymą galima gydyti, apsilankiau pas gydytoją, kuris nuramino ir patikino, kad tikrai nesu tokia vienintelė, bei pasiūlė kelias išeitis.“ 

Gydytojas urologas Donatas Šlaitas patvirtina – šlapimo nelaikymas Lietuvoje kamuoja apie 30 proc. įvairaus amžiaus moterų. „Tai nėra tik medicininė, bet ir psichologinė, socialinė, net ekonominė problema. Šlapimo nelaikymas sumažina moters fizinį aktyvumą, darbingumą, pasikeičia moters elgesys, pavyzdžiui, ji pradeda vengti bendravimo su žmonėmis ir pasmerkia save visuomeninei atskirčiai. Su amžiumi ši problema tampa dar opesnė. Deja, klaidingai tikima, kad nelaikyti šlapimo, ypač vyresniame amžiuje, tarsi „priklauso“ natūraliai. Noriu paraginti atsikratyti šio mito – nevalingas šlapimo išsiskyrimas atsiranda dėl įvairių priežasčių, kurias nustatę galime pritaikyti individualų kompleksinį gydymą ir grąžinti moteriai kokybišką gyvenimą, nesvarbu, kokio amžiaus ji būtų“, – sako gydytojas.

Priežasčių – ne viena

Gydytojas urologas D. Šlaitas pasakoja, kad šlapimo nelaikymą gali sukelti įvairios priežastys, kurias jis skirsto į dvi pagrindines grupes. Pirmoji, kai šlapimo nelaikymas atsiranda dėl įvairių nervų sistemos ligų, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos, stuburo, galvos smegenų traumos, uždegimų, infekcijų. Antroji – dėl šlapimo pūslės organų ligų, pavyzdžiui, įvairių lėtinės kilmės šlapimo pūslės uždegimų, radiacinių pakitimų po švitinimų, po ginekologinių operacijų.

Ypač dažnai šlapimo nelaiko pagimdžiusios ir vyresnio amžiaus moterys. Po nėštumo, ypatingai jei jis buvo sunkesnis, moterims gali pasireikšti įtampos šlapimo nelaikymas, t. y., šlapimas gali nevalingai išsiskirti juokiantis, čiaudėjant, kosint, keliant sunkius daiktus, staiga atsiradus stipriam norui šlapintis, persipildžius šlapimo pūslei.

Labai dažnai šlapimo nelaiko vyresnės, į pomenopauzinį tarpsnį įžengusios moterys. Šiuo gyvenimo laikotarpiu pradeda mažėti estrogeno hormono, dubens raumenys silpsta ir tampa ne tokie elastingi, todėl nusileidžia šlapimo pūslė ir atsiranda nevalingas šlapimo nutekėjimas. Vienoms moterims šlapimo kiekis būna labai mažas, vos keli lašai, kitoms – išteka daugiau.

Sintetinio raiščio implantacija

„Negydomas šlapimo nelaikymas sukelia įvairių nepatogumų, o kartais gali baigtis komplikacijomis. Pirma, gali išsivystyti šlapimo takų infekcija. Antra, nevalingai išsiskiriantis šlapimas patenka ant audinių ar į makštį ir gali sukelti įvairių odos ir makšties susirgimų, sudirginimų. Norint išvengti negalavimų, reikia kreiptis pagalbos į profesionalus ir kartu rasti tinkamiausią gydymo strategiją“, – kviečia gydytojas urologas.

Šlapimo nelaikymą galima gydyti keliais būdais, dažniausiai pradedama nuo medikamentų, fizioterapijos ir mankštų. Jei toks gydymas neefektyvus, tuomet rekomenduojama minimaliai invazinė operacija.  Gydytojas urologas D. Šlaitas sako, kad RVUL Urologijos skyriuje ypač dažnai atliekama transobturatorinė pouretrinio raiščio implantacija (TOT operacija): „Operacijos metu padarome du mažus, 15–20 mm pjūvius kirkšnyse ir makštyje arba tik vieną mažą pjūvį makštyje ir po šlaple implantuojame sintetinį tinklelį, kuris pakelia šlaplės vidurinę dalį, sustiprina tarpvietės audinius ir pagerina šlapimo sulaikymo funkciją.“

Gydytojas urologas pabrėžia, kad pouretrinio tinklelio implantacijos operacija turi daug privalumų. Ji yra minimaliai invazinė ir užtrunka vos 15–30 min., tad ir hospitalizacijos laikas yra trumpas. Pacientės operaciją lengvai ištveria, nes nebūtina atlikti bendrosios nejautros, darbingumas atsistato po 2–4 savaičių, komplikacijų pasitaiko retai, gydymo veiksmingumas yra apie 80–90 proc., o rezultatas – ilgalaikis. Atviros operacijos irgi galimos, tačiau jų metu būtina atlikti didesnį pjūvį, todėl gijimas būna ilgesnis, darbingumas atsistato vėliau.

Prevencijos būdas – Kėgelio pratimai

Vienas iš šlapimo nelaikymo prevencijos būdų yra pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis, kurių funkcija labai svarbi – prilaikyti dubens dugno organus, o kartu ir šlapimo pūslę. Jei dubens dugno raumenys tvirti – šlapimo nelaikymo tikimybė gerokai sumažėja.

„Amerikietis ginekologas Arnoldas Kėgelis prieš daugiau nei 70 metų atkreipė dėmesį į dubens raumenis stiprinančių pratimų naudą siekiant sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę po gimdymo ir tonizuoti ištemptus makšties raumenis, kontroliuoti tuštinimosi procesą, sumažinti apatinių nugaros ir pilvo dalių skausmą, taip pat gerinti seksualinę funkciją. Pratimams pakanka vos kelių minučių per dieną, juos nesunkiai galima atlikti namuose. Kad Kėgelio pratimai būtų efektyvūs, juos atlikti reikia reguliariai, o pirmieji rezultatai juntami po 1–3 mėnesių nuo treniruočių pradžios“, – teigia gydytojas urologas D. Šlaitas. 

Kaip sako specialistas, šie pratimai tikrai nėra naujiena ar madinga trumpalaikė tendencija, o laiko patikrintas, paprastas ir nemokamas būdas stiprinti dubens raumenis.  

Kėgelio pratimų pavyzdžiai:

Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdomis remkitės į grindis, rankas laikykite pečių plotyje. Šiek tiek pakelkite dubenį ir įtraukite dubens raumenis. Skaičiuokite iki 5 ir nuleiskite dubenį, pratimą pakartokite 5 kartus.

Šį pratimą galite daryti ir „greituoju“ būdu – pakelkite dubenį ir staigiai įtraukite dubens raumenis. Pratimą daryti pakaitomis su „lėtuoju“ būdu.

Nepamirškite įtempti dubens dugno raumenų ir tada, kai čiaudėjate, kosėjate, juokiatės ar keliate nešulį, kai stojatės ar sėdatės.

Dar vienas paprastas pratimas: sutraukti ir atpalaiduoti išeinamosios angos raumenis. Šį pratimą galima atlikti bet kuriuo metu, kelis kartus per dieną.