Dėl savavališkai nugriautos istorijos lieka tik apgailestauti?

Senamiestyje ekskavatoriui nugriovus ilgaamžį pastatą (Daržų g. 14), saugomą valstybės, kilo sujudimas. Paaiškėjo, kad naujieji pastato savininkai pagal leidimą vėlyvojo baroko bruožų turintį pastatą galėjo tik restauruoti. Sprendimas pastatą nugriauti privertė Kultūros paveldo departamentą (KPD) imtis veiksmų - bus buriama komisija padarytai žalai nustatyti.

Pasak KPD ir Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus atstovų, savininkai dėl draudimo pastatą griauti buvo įspėti ne kartą. Daroma prielaida, jog galbūt toks žingsnis leido pažeidėjams sutaupyti. Tačiau pastato savininkai laikosi kitos nuomonės, akcentuodami prastą pastato būklę.

Leidimo griauti neturėjo

Apie tai, kad pastatas yra griaunamas, praėjusį ketvirtadienį buvo pranešta KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiajam specialistui Laisvūnui Kavaliauskui. Jis tikino iš pradžių tuo nepatikėjęs.

„Yra pavyzdžių, kaip blogos būklės statinius, sienas ar fragmentus galima išsaugoti. Siūlėme susirasti konstruktorių, kuris tokį sprendimą rastų. Deja. Pamatęs ekskavatorių įsitikinau, kad pastatas yra griaunamas. Sustabdžiau visus darbus, pradėjau aiškintis situaciją ir tirti bylą. Žmogus padarė didelį pažeidimą, nes tokių statinių ne tiek ir daug turime“, - apie praėjusios savaitės įvykius pasakojo L. Kavaliauskas.

Pasak jo, pastato savininkų įgaliotasis asmuo - Marius Šeškauskas - patikino, kad pastatas nebuvo nugriautas, tik išardytas turint tikslų jį atkurti. Visgi L. Kavaliauskas priminė, kad savininkai turėjo leidimą pastatą restauruoti ir kapitališkai remontuoti, o ne griauti.

„Teisinamasi, kad jokių vertingųjų savybių nepažeista. Iš tikrųjų, savininkas mane nuvežė į vienos įmonės sandėlius - yra likę daug medinių konstrukcijų. Daiktai išties yra sandėliuojami, surinkta daug metalinių detalių - vyrių, ankerių. Atvežtas plytų laužas. Jos rūšiuojamos - istorinės vienoje pusėje, sovietinių laikų - kitoje. Išties jos susandėliuotos“, - sakė KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas.

Tačiau L. Kavaliauskas pabrėžė mūro svarbą - buvo pažymėta jį išsaugoti.

„Dar prieš pusantro mėnesio jis buvo pas mus atėjęs kitu klausimu.

Tąkart buvo užsiminta, kad pastato būklė labai bloga, ir galbūt būtų geriau jį nugriauti. Su vedėja prigrasėme, kad nebūtų daroma tokios klaidos.

Kas yra autentiškas mūras? Tai ne tik plytos ir tinkas. Tai yra dalis, kur žmonės buvo prisilietę prieš 3 šimtmečius. Pats pastatas statytas XVIII amžiaus antroje pusėje. Jis matęs žmonių gyvenimą, vargą, džiaugsmą. Buvo vertinga pati siena“, - apie tai, kas jau nugriauta, pasakojo L. Kavaliauskas.

Džiaugsmą pakeitė nusivylimas

Kad pastatą buvo numatyta tik restauruoti, kalba ir Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Savivaldybė taip pat turėjo susitikimą su naujaisiais pastato savininkais.

„Su įgaliotuoju asmeniu kalbėjome tada, kai pastatas buvo perkamas. Tąkart fiksavome pastato būklę. Tuo metu apsidžiaugėme. Įgaliotasis asmuo demonstravo ryžtą pastatą sutvarkyti, nes jis stovėjo 20-30 metų apleistas. Tik stogas prieš kelis dešimtmečius buvo uždengtas. Ir tas džiaugsmas virto tam tikra nelaime“, - sakė V. Juška.

Jis patikino, kad su savininkų įgaliotuoju asmeniu buvo kalbėta ir apie pastato tvarkymo galimybes. Jam esą buvo pasakyta, kad pastatas yra vienas senesnių Klaipėdos senamiestyje, turintis vėlyvojo baroko bruožų.

„Anksčiau tai buvo pašto viršininko pastatas, buvo įrengtas pašto skyrius. Pastatas gana unikalus. Buvo išsakyta griežta pozicija dėl autentiškų pastato sienų išsaugojimo. Po pokalbių pastatas buvo nugriautas, nuardytas. Tenka tik apgailestauti, kad metodai, kurie mieste buvo paplitę prieš 15 ar 20 metų, atgimė.

Projektas buvo parengtas prieš ketverius metus buvusios savininkės. Jos pastangomis buvo išduotas statybos leidimas. Apie tokį drastišką nugriovimą nebuvo nė kalbos. Pastatas yra kultūros vertybė, paskelbtas valstybės saugomu“, - nusivylimo neslėpė V. Juška.

Skaičiuos padarytą žalą

Pasak L. Kavaliausko, ekspertai jau apklausti. Parengtas projektas padarytai žalai nustatyti. Per vieną ar dvi savaites bus sudaryta komisija.

„Jeigu tarp iškeltų sąlygų bus pastato atkūrimas, bet pastato savininkai nesutiks to padaryti, gali tekti eiti teismo keliu. Bauda nėra itin didelė nei fiziniam, nei juridiniam asmeniui. Fiziniam asmeniui bauda siekia nuo 300 iki 580 eurų, o juridiniam - nuo 500 iki 1 500 eurų.

Ar baudos adekvačios? Klausimas. Ar autentiškų sienų išsaugojimas būtų kainavęs brangiau? Manau, kad taip. Todėl tokiose situacijose pažeidėjas turi tam tikrą pranašumą. Tačiau tikrai yra atvejų, kai savininkai pažeidimą padaro to nežinodami. Anksčiau tokiais atvejais skirdavome tik įspėjimą, tačiau tvarka pasikeitė„, - sakė L. Kavaliauskas.

Jis pridėjo, kad per jo 18 metų darbo patirtį toks atvejis - trečias ar ketvirtas. Kiek anksčiau KPD susitarti nepavyko su Herkaus Manto gatvėje esančio restorano „Lūja“ savininkais, esą buvo susitarimas išsaugoti bent fasadinę pastato sieną. Tačiau savininkas ją nugriovė. Dar keli objektai be leidimo griuvo Šaulių ir Puodžių gatvėse.

Pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo V. Juškos, Savivaldybė savo patalpų tame pastate neturėjo, tad ir materialinės žalos nėra. Tačiau jis pabrėžė, kad nugriovus autentišką pastatą žala padaryta visuomenei.

„Galimai pastatas turės būti atkurtas. Tačiau ar tai, kas gali būti atkurta, bus autentiška? Galbūt to savininkai ir siekė - sumokėti palyginti nedidelę baudą, o vėliau nuolankiai sutikti su komisijos sprendimu pasiūlyti pastatą atkurti?

Pastato atkūrimas yra pigesnis nei restauracija. Matau tam tikrų klaustukų, ar tikrai už tokį nusižengimą bus skirta adekvati bausmė. Dėl tokio atvejo apskritai kelčiau klausimą dėl atestato suspendavimo ar panaikinimo asmenims, kurie prisidėjo prie tokio pastato nugriovimo. Tokia bausmė būtų labiau adekvati už tokius veiksmus“, - svarstė V. Juška.

Griovė dėl saugumo

Daržų g. 14 pastato savininkams atstovaujantis M. Šeškauskas neslėpė, kad dar 2014 m. buvo išduotas statybos leidimas pastato kapitaliniam remontui.

Paklaustas, kodėl buvo nuspręsta nepaisyti Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės atstovų įspėjimų dėl pastato nugriovimo, M. Šeškauskas akcentavo saugumą.

„Pastato būklė buvo kritinė, kėlė pavojų praeiviams. Savininkai bijojo prisiimti atsakomybę, kad neįvyktų griūtis ar nelaimė. Buvo priimtas sprendimas viską išrinkti ir po to surinkti.

Buvo įvertinta ir mūro būklė. O ji buvo kritinė. Priimtas sprendimas ilgiau nedelsti. Neduok Dieve įvyktų griūtis, tada tas prieš mėnesį įvykęs pokalbis būtų pamirštas. Tikslas buvo ir yra pastatą sutvarkyti“, - „Vakarų ekspresui“ tikino M. Šeškauskas.

Jis pridėjo, kad pati pastato statybos rūšis išliks nepakeista - bus naudojamos tos pačios plytos ir kitos išardytos pastato autentiškos detalės.

Pasak M. Šeškausko, pagal išduotą statybos leidimą toje vietoje turėtų atsirasti viešbutis.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.