etaplius TV
Istoriniai įsipareigojimai ir pasikeitęs kontekstas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje priminė, kad Šiaulių miesto savivaldybė dar 1998 m., kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvos laisvės kovų sąjūdžiu, pasirašė susitarimą dėl atminimo paminklo statybos Prisikėlimo aikštėje. Pasak administracijos vadovo, paminklo statybos idėją parėmė ir 1998 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas.
Šiuo susitarimu visos šalys pasidalijo atsakomybes, tačiau, pasak administracijos direktoriaus Antano Bartulio, tik savivaldybė savo pareigas įgyvendino pilnai.
„Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimas finansuoti Prisikėlimo aikštės detalaus išplanavimo projektą – padarytas, kita įsipareigojimas, sutvarkyti aikštę ir jos aplinką pagal projektą – taip pat padarytas. Aikštė yra paruošta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įsipareigojo dalyvauti rengiant ir finansuojant konkursus paminklo projektavimui, taip pat – skirti lėšų paminklo statybai. Deja, tenka pripažinti, kad centras būtent šios pareigos pagal sutartį nėra įvykdęs“, – teigė direktorius. Keičiasi ir pati istorinė-konceptualioji paminklo statybos aplinka. Vienas iš tikslų – paminklu laisvei sukurti atsvarą Prisikėlimo aikštėje esančiai sovietinių karių palaidojimo vietai jau praranda aktualumą. Priėmus įstatymo pakeitimą ir sulaukus atitinkamo Vyriausybės nutarimo, sovietinių karių palaikai bus perlaidoti iš aikštės į kitą vietą.
Problema – dvigubai išaugusi statybos kaina
Pagrindinė kliūtis, dėl kurios užstrigo projekto įgyvendinimas – dvigubai išaugęs lėšų poreikis.
„Rangovai įvertino, kad tokį paminklą, kokį išsirinkome konkurso būdu, galima pastatyti už 380 tūkstančių eurų, kai miesto biudžete buvo numatyta apie 190 tūkstančių“, – aiškino A. Bartulis.
Bendruomenės reakcija ir paramos rezultatai
Savivaldybė šešis mėnesius (nuo 2024 m. spalio mėn.) skelbė informaciją apie galimybę finansiškai prisidėti prie paminklo statybų. Per šį laikotarpį paminklo statybai gyventojai ir organizacijos paaukojo 3 279,77 Eur – prisidėjo 29 juridiniai ir fiziniai asmenys. „Tai rodo, kad kvietimas bendruomenei išsakyti poziciją piniginiu prisidėjimu, nesulaukė plataus palaikymo, ne tik Šiaulių miesto, bet ir visos šalies mastu. Nes tai yra Tautos laisvės paminklas, o tauta nesibaigia ties Šiaulių miesto teritorija“, – sakė administracijos direktorius.
Tolesni žingsniai – sprendimas Tarybos rankose
Dėl visų šių aplinkybių savivaldybės administracija ketina kreiptis į miesto Tarybą, prašydama priimti politinį sprendimą – panaikinti 2015 metų sprendimą ar jį pakeisti nauju. „Administracija inicijuos kreipimąsi į Tarybą, kad ši priimtų politinį sprendimą – kaip elgtis šioje situacijoje. Ar bus panaikintas 2015 metų sprendimas ir administracijai nebeliks pareigos šito spręsti, ar bus priimtas kitas sprendimas, kuris įneštų daugiau aiškumo“, – sakė administracijos direktorius.
0
