Dėl P. Gražulio apkaltos Seimas apsispręs neeiliniame posėdyje gruodžio 18 d.

Seimas dėl priesaikos sulaužusios parlamentaro Petro Gražulio mandato apsispręs gruodžio 18 d. – šiam klausimui nutarta šaukti neeilinį posėdį.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teiktą nutarimo projektą palaikė 76 Seimo nariai, prieš pasisakė 12 parlamentarų, o 6 – susilaikė.

„Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data nustatyta dienos – t. y., nuo šiandienos posėdžio.

Nutarimo projekte siūloma svarstyti, ar panaikinti Seimo nario Petro Gražulio Seimo nario mandatą, 2023 m. gruodžio 18 d. 14 val.“ – siūlymą pagarsino V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal Seimo statutą, asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą parlamento posėdžio datą ir laiką. Visgi, nors ir buvo supažindintas, P. Gražulis nesutiko pasirašyti po tokiu raštu.

Kaip pranešta anksčiau, antradienį Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.

„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma KT nutarime.

Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.

Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį balsavo už Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską.

Apkalta gresia ir kitu pagrindu

Tiesa, Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d.

Panaikinus parlamentaro mandatą, remiantis KT išvada, P. Gražuliui būtų dešimtmetį uždrausta kandidatuoti į Seimą. Jeigu iš parlamento jis būtų pašalintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – tokių sankcijų nebūtų.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į šią aplinkybę ir teiravosi Seimo pirmininkės, ar šioje situacijoje nėra manipuliuojama Seimo statuto straipsniais.

„Ar jums Seime solidžiai atrodo tokie… Net nežinau, kaip pavadinti – tokie procedūriniai pasukčiavimai, kai viena apkalta suplanuojama 19 d., paskui tam, kad spėtumėte padaryti apkaltą su kur kas griežtesnėmis pasekmėmis (...) – jūs netgi darote neeilinį posėdį“, – klausė A. Širinskienė.

„Ta manipuliacija Seimo statutu ir toks Seimo darbo trikdymas nėra garbingas. Suprantu, kad yra noras atkeršyti Gražuliui“, – kalbėjo ji.

Visgi, V. Čmilytė-Nielsen patikino – manipuliacijos Seimo statutu nėra. Be to, ji patikino neturinti jokio pagrindo kerštauti P. Gražuliui.

„Nekeršiju, nes neturiu, už ką keršyti. Ir šiaip esu ganėtinai nekerštingas žmogus, jeigu jau asmeniškai klausiate“, – patikino parlamento vadovė.

„Paprastai dėl sunkesnes pasekmes sukeliančių klausimų, teisinė logika sufleruoja, kad reikėtų balsuoti pirmiau. Tai viena. Antra – Petras Gražulis yra unikalus Seimo narys, nes jis yra užsidirbęs net dvi apkaltas“, – savo poziciją dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu pats P. Gražulis, kreipdamasis į Seimo pirmininkę, priminė Apeliacinio teismo sprendimą „MG Baltic“ byloje, kurioje Liberalų sąjūdis pripažintas kaltu dėl korupcinių veikų.

„Ar jūs turite moralinę teisę stovėti šioje tribūnoje ir taip ramiai, iškilmingai skaityti Konstitucinio Teismo sprendimą?“ – referuodamas į teismo nutartį V. Čmilytės-Nielsen klausė P. Gražulis.

„Aš Konstitucinio Teismo išvadą skaitau ramiai, nes manau, kad nėra jokio pagrindo ramiai, linksmai ar liūdnai skaityti. Aš ją skaitau įprastu savo tonu“, – patikino Seimo pirmininkė, dar kartą pabrėždama, kad nėra niekaip susijusi su buvusių liberalų veikomis „MG Baltic“ istorijoje.

„Aš nemanau, kad ji (teismo nutartis – ELTA) man užkerta kelią stovėti šioje tribūnoje kaip Seimo pirmininkei, gavusiai pasitikėjimą 2020 m. – gerokai po tų minėtų atvejų”, – paaiškino ji.

ELTA primena, kad nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių – kitaip tariant, P. Gražulis neteks mandato tik tuo atveju, jeigu už pasisakys bent 85 parlamentarai. Jei nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.

Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.