Dėl P. Cvirkos paminklo išsiskiria ir Vilniaus valdančiųjų politikų nuomonės: sprendimą tikisi priimti už kelių savaičių

Po Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo išbraukti sostinėje esantį rašytojo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro šio objekto likimas priklausys nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo. Tačiau net ir miesto valdančiojoje koalicijoje nėra vienareikšmiško sutarimo, ar šiuo metu derėtų balsuoti už P. Cvirkos paminklo nukėlimą.

Valdančiosios Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Kamilė Šeraitė tvirtina vienareikšmiškai palaikanti, kad paminklas būtų nukeltas, o ji pati sako ties šiuo klausimu dirbusi visą šią kadenciją.

„Jau seniai atėjo laikas. Tikimės, kad pagaliau neliks Vilniaus centre šio komunistinio paminklo“, – Eltai sakė K. Šeraitė.

Tačiau kiek nuosaikesnės pozicijos laikosi didžiausios valdančiosios Laisvės partijos frakcijos tarybos narė Deimantė Rimkutė. Jos manymu, sostinės valdžia pirmiausiai turėtų rasti atsakymą, ką reikėtų daryti su skveru, kuriame dabar stovi P. Cvirkos paminklas.

„Tai, ką su ta skulptūra daryti yra antras klausimas, bet pirma turbūt reikėtų nuspręsti, kas ten turėtų stovėti ir kokias prasmes mes norėtume kurti, kokią istorinę atmintį puoselėti“, – teigė D. Rimkutė.

G. Jaunius: diskusijų etapas artėja prie pabaigos

Tai, kad tarybos narių pozicijos dėl P. Cvirkos paminklo likimo išsiskiria, iliustruoja ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos istorinės atminties komisijos sprendimai. Jos pirmininkas Gediminas Jaunius pasakojo, kad dauguma komisijos narių sutaria, jog P. Cvirkos paminklo nederėtų palikti visiškai nepaliesto. Tačiau, kaip aiškina G. Jaunius, pozicijos išsiskyrė sprendžiant, ar paminklą reikėtų nukelti iš karto, ar pirmiausiai derėtų paieškoti tam tikrų sprendimų, kaip pakeisti šio objekto skleidžiamą žinią.

„Istorinės atminties komisija pritaria, kad palikti taip, kaip yra, nėra geras sprendimas. Tik sprendėme, ar iš karto nukelti, ar ieškoti kažkokio perkontekstualizavimo kelio. Buvo padaryti tyrimai ir išvada, kad visuomenė iš tiesų pasiskirsčiusi šiuo klausimu į lygias dvi dalis. Vieni kategoriškai už tai, kad turi būti išvežtas, kiti – kad paliktas, galbūt su ta mintimi, kad turėtų būti dekonstruotas“, – Eltai komisijos poziciją pristatė G. Jaunius, kartu pridurdamas, kad buvo sulaukta ekspertų rekomendacijos inicijuoti išsamią diskusiją dėl šio paminko.

„Ekspertai rekomendavo surasti būdą visuomenei diskutuoti. Kadangi visuomenė nepasiruošusi nei vienam, nei kitam sprendimui, nes visais atvejais tai būtų nesėkmingas sprendimas visuomenės susitarimo atžvilgiu. Ekspertai matė diskusijos poreikį, kad atskiros visuomenės grupės turėtų laiko, progos išsidiskutuoti, išsisakyti, ieškoti geriausio sprendimo“, – pasakojo Laisvės partijos frakcijos narys.

Pats G. Jaunius mano, kad šiuo klausimu pakankamai kokybiška diskusija jau įvyko ir jau atėjo laikas ieškoti tolesnių sprendimų.

„Aš asmeniškai vertinu, kad tam tikras diskusijos etapas artėja prie pabaigos, kur reikalingas tolesnis judėjimas, neliekant užstrigus šitoje situacijoje“, – mano jis.

Nori matyti visus sprendimus bendrame kontekste

Kaip pasakojo G. Jaunius, trečiadienį vyksiančiame istorinės atminties komisijos posėdyje turėtų būti suformuojama komisijos pozicija dėl P. Cvirkos paminklo likimo, tačiau tuo pačiu priduria, kad savivaldybės administracija yra linkusi palaikyti šio objekto patraukimo iš dabartinės vietos idėją.

„Dabartinis sprendimas, kuris dabar besiformuluoja vykdomojoje savivaldybės valdžioje – vis dėlto nukelti skulptūrą, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos sprendimą bei Nacionalinio muziejaus sutikimą skulptūrą priglausti. Man atrodo, sprendimas yra savalaikis ir gana nuosaikus“, – aiškino komisijos pirmininkas.

Tačiau jis kartu ir pridūrė, kad būtina atsakyti į klausimą, kaip Vilniaus Naujamiesčio rajone esantis Petro Cvirkos skveras atrodys laikinuoju periodu, nukėlus paminklą. Tarybos narys laikosi pozicijos, kad prieš balsuojant dėl paminklo patraukimo iš dabartinės vietos, pirmiausiai derėtų suformuoti ilgalaikę skvero viziją.

„Norėčiau matyti visus veiksmus bendrame kontekste. „Neužsiciklinti“ tik ant vieno tikslo, kad žūtbūt reikia išvežti paminklą, o kaip bus po to, taip jau bus. Man atrodo, kad visi veiksmai yra svarbūs. Jeigu bus priimtas sprendimas taryboje paminklą nukelti, tai tokiu atveju turi būti aišku, kaip mes paliekame tą skverą laikinuoju laikotarpiu, ir iš karto toliau tęsti diskusijas dėl ilgalaikės skvero vizijos“, – savo poziciją dėstė istorinės atminties komisijos pirmininkas.

„Labai svarbu žiūrėti, o kaip gi tas skveras atrodys. Nes vis dėlto išrauti ir palikti taip tikrai nėra kelias“, – pridūrė G. Jaunius.

D. Rimkutė: pirmiausiai reikėtų apsispręsti, kas stovės vietoje P. Cvirkos paminklo

Panašios pozicijos kaip ir istorinės atminties komisijos pirmininkas laikosi D. Rimkutė. Tarybos narė sako suprantanti, kodėl P. Cvirkos asmenybė kelia tiek aistrų, tačiau tuo pačiu pažymi, kad Vilniaus centre esantis sovietinis paminklas yra pastatytas ne už literatūrinius, o už politinius šio rašytojo nuopelnus.

„Natūralu, kad Cvirkos paminklas paliečia skaudžius istorinius kampus, atsižvelgiant į tai, jog Cvirka nuo pirmųjų dienų kolaboravo su Maskva, būdamas fiktyvus liaudies seimo sekretorius, jis pasirašė deklaraciją, kuria Lietuvoje buvo patvirtinamas sovietinės santvarkos įvedimas. Paminklas, kuris yra pastatytas, šiandien jis labiau už nuopelnus, kurie atsirado kolaboruojant su sovietine valdžia, o ne už literatūrinius nuopelnus“, – pasakojo D. Rimkutė.

Tačiau Laisvės partijos politikė pabrėžia, kad sprendžiant šio paminklo klausimą nederėtų pasielgti taip pat, kaip buvo daroma keturių sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų atveju.

„Į šią situaciją reikėtų pažvelgti kitaip, nei buvo su Žaliojo tilto skulptūromis, laikytis kitokios strategijos. Pirma, apsispręsti, kas šioje vietoje turėtų stovėti po Petro Cvirkos, tačiau visame svarstymo etape neatmesti ir idėjos, kaip galima šią erdvę įprasminti, paliekant skulptūrą, suteikiant platesnį istorinį kontekstą. Užsienyje yra tokių istorinės atminties pavyzdžių. Man atrodo, reikia išlaikyti tą atvirumą ir daugiau diskusijų su kultūros ekspertais, kokie sprendimai galėtų būti įgyvendinami“, – mano Vilniaus miesto politikė.

Tačiau tokiam Laisvės partijos frakcijos narės požiūriui nepritaria konservatorė K. Šeraitė. Ji sako nemananti, kad P. Cvirkos paminklą nukelti turėtų trukdyti tai, jog nėra aišku, ką ketinama daryti pačiame skvere.

„Nesutikčiau su tuo. Manau, kad tikrai galime iškelti paminklą, jog jis nebekeltų diskusijų, tos diskusijos, ar paminklas ten turi būti, ar neturi, nėra reikalingos. Turėjome 30 metų tokioms diskusijoms. Laikas priimti sprendimus, o kas gali ten atsirasti ateityje, tai priklausys ir nuo paties skvero rekonstrukcijos. Turbūt ir nuo skvero pervadinimo, nes jeigu ten neliks Petro Cvirkos paminklo, tai nebereikės ir skvero vadinti Petro Cvirkos skveru“, – įsitikinusi TS-LKD frakcijos tarybos narė.

K. Šeraitė: meninių sprendimų paieškai buvo pakankamai laiko, o dabar laikas svarstyti paminklo iškėlimo klausimą

Valdančiojoje koalicijoje esančių tarybos narių požiūris išsiskiria ir dėl idėjos, kad paminklą būtų galima palikti dabartinėje vietoje, tačiau meninėmis priemonėmis jam suteikti visiškai kitokią prasmę. D. Rimkutė tikina, kad sprendžiant šį klausimą nereikėtų apsiriboti vien paminklo griovimo idėja, tačiau apsvarstyti klausimą, kaip Vilniaus centre esančiame skvere sukurti Lietuvos istorinį naratyvą skleidžiančią žinią.

„Man atrodo, kad diskusija apie Petrą Cvirką turėtų būti nukreipta ne į skulptūros griovimą, bet pirmiausiai į naujų prasmių toje erdvėje sukūrimą ir būtent tokių prasmių, kurios atitiktų ir derėtų mūsų istorinį naratyvą, o ne saugotų sovietinius kolaborantus“, – tvirtino Laisvės partijos frakcijos tarybos narė.

Tačiau visiškai kitokio požiūrio laikosi TS-LKD politikė, sakanti, kad tokio sprendimo, apie kurį kalba koalicijos partnerė D. Rimkutė, savivaldybei rasti iki šiol nepavyko. Todėl, jos manymu, jau atėjo laikas pereiti prie paminklo perkėlimo klausimo.

„Šių idėjų nebesvarstome. Turėjome dvejus metus taryboje ir istorinės atminties komisijoje tas idėjas pasvarstyti. Toks projektas nepavyko, tad manome, kad jau laikas tiesiog eiti su paminklo iškėlimo klausimu“, – įsitikinusi K. Šeraitė, kartu primenanti, kad dėl paminklo konteksto keitimo Lietuvos kultūros tarybai buvo siūlomi du projektai.

„Lietuvos kultūros tarybai buvo teiktos paraiškos du kartus, dėl diskusijų, meninių sprendimų, ką galima padaryti su šiuo paminklu. Jiems nepavyko gauti finansavimo, tad aš manau, kad atsakyta į visus klausimus, ar tokių diskusijų ir dar kažkokių kitokių meninių dirbtuvių reikia“, – pridūrė konservatorė.

TS-LKD frakcijos narė taip pat sako, kad meninių sprendimų, paliekant objektą dabartinėje vietoje, nederėtų ieškoti, kadangi paminklą derėtų palikti tokį, kokį jį sukūrė skulptorius Juozas Mikėnas.

„Mes visgi laikomės pozicijos, kad nereikia daryti kažko naujo iš gerbiamo skulptoriaus paminklo, ir tegul jis būna toks, koks jis yra. Mes tikimės, kad pavyks perduoti jį Nacionaliniam muziejui ir jie nuspręs, ką su juo daryti, o mums svarbu jį tiesiog iškeldinti iš Vilniaus miesto centrinės aikštės“, – sakė K. Šeraitė.

Savivaldybės taryboje dėl šio klausimo tikisi balsuoti jau už kelių savaičių

Konservatorė laikosi pozicijos, kad diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo istorinės atminties komisijoje jau pakanka ir galiausiai atėjo laikas sprendimą priimti savivaldybės tarybai.

„Manau, kad Petro Cvirkos paminklo klausimas gali keliauti tiesiai į tarybą. Tuomet būtent tarybos nariai apsispręs, ar paminklo toje vietoje turi nebelikti“, – tvirtino TS-LKD frakcijos tarybos narė, kartu patikslindama, kad balsavimą šiuo klausimu ketinama inicijuoti jau už kelių savaičių.

„Rugsėjo 14 dienai tikrai inicijuosime sprendimą dėl paminklo iškeldinimo iš Petro Cvirkos skvero“, – kalbėjo K. Šeraitė.

ELTA primena, kad rugpjūčio 24 d. priimtą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro sveikino ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

„Sveikiname vertinimo komisijos priimtą sprendimą, kuri šiandien pirmą kartą naujos sudėties susirinko į posėdį. Vilniaus miestui jis yra labai ilgai lauktas ir po ilgų diskusijų pagaliau priimtas. Petro Cvirkos paminklas šiandien neteko teisinės apsaugos, valstybė jo nebesaugo. Tai atveria galimybes miestui pirmiausiai pradėti diskusijas dėl paties skvero sutvarkymo, nukeliant paminklą į kitą vietą“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas.

Konservatorius tuomet pažymėjo, kad artimiausiu metu savivaldybės taryboje ketinama svarstyti rezoliuciją dėl paminklo nukėlimo.

„Mes artimiausiame tarybos posėdyje žadame priimti rezoliuciją, kuri įpareigos administraciją padaryti visus techninius klausimus ir paminklą perkelti į kitą vietą. Šis paminklas šitame skvere turėtų daugiau nebestovėti“, – aiškino jis.

Vicemero teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.

„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo meto jos vis dar saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – pasakojo V. Benkunskas.

Tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys po Kultūros paveldo tarybos sprendimo paskelbimo aiškino, kad jo išnagrinėto prašymo tikslas ir buvo nebetaikyti valstybės apsaugos šiam objektui.

„Mano tikslas buvo, kad šis paminklas, kuris tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o tiesiog yra sovietinės politikos simbolis, tai kad jo šiuolaikinė Lietuva nesaugotų kaip valstybės kultūros vertybės“, – tuomet kalbėjo S. Kairys.

Kultūros ministras sako, kad tolesnis paminklo likimas yra Vilniaus miesto savivaldybės rankose. Visgi jis tuo pačiu pabrėžė, kad laikas priimti sprendimus jau atėjo.

„Reikia apsispręsti, ar mes jį norime gerbti kaip rašytoją, ar mes šitą objektą traktuojame kaip blogą dalyką, rodantį tikrai bjaurų mūsų istorijos laikotarpį. Situacija yra labai paprasta: arba mes sakome, kad jis mums tinka, arba mes sakome, kad jis mums netinka“,– teigė S. Kairys.

ELTA