Dėl naujų skrydžių Palangoje verslas nekrykštauja

Nors šįmet Palangos oro uostas daugelį nudžiugino pranešęs apie dvi naujas kryptis - Dortmundo (Vokietija) ir Bergeno (Norvegija) - dalies Vakarų Lietuvos verslo atstovų tokie skrydžiai nedžiugina.

Pastaraisiais metais verslininkai kone maldavo tiesioginio skrydžio į Hamburgą. Tarp prioritetinių skrydžių buvo priskirtos kryptys į Frankfurtą, Diuseldorfą ir Amsterdamą. Tačiau, panašu, bent artimiausiu metu verslo norai su realybe nesutaps.

Esamos kryptys - išliks

Šiuo metu Palangos oro uoste yra 8 kryptys: Ryga (Latvija), Oslas (Norvegija), Kopenhaga (Danija), Londonas (Jungtinė Karalystė), Dortmundas (Vokietija), Varšuva (Lenkija) ir Minskas (Baltarusija). Tačiau skrydžiai į Lenkiją ir Baltarusiją vykdomi tik vasaros sezonu.

Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas priminė, kad nuo rudens lėktuvai iš Palangos skraidins ir į kitą Norvegijos miestą Bergeną.

„Labai džiaugiamės, kad pavyko šiame oro uoste išlaikyti puikų susisiekimą su Europos miestais. Šiuo metu apie jokius planuojamus krypčių nutraukimus neturime žinių.

Vyksta intensyvios derybos su įvairiomis oro bendrovėmis dėl maršrutų plėtros ir būtinai pasidalinsime naujienomis, kai tik turėsime konkrečios informacijos apie naujas kryptis arba esamų maršrutų dažnio keitimą„, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Vasiliauskas.

Nauji skrydžiai širdies nepaglostė

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, pastaraisiais metais organizuotose verslo apklausose Dortmundo ir Bergeno miestų tarp prioritetinių krypčių nebuvo.

Priminta, kad verslininkai norėjo naujų krypčių į kitus Vokietijos miestus - Hamburgą, Frankfurtą arba Diuseldorfą. Tarp prioritetų buvo ir Amsterdamas.

„Dortmundas ir Bergenas nėra verslo kryptys. Dortmundas, be abejo, palengvino susisiekimą su Nyderlandais. Kas nori apsilankyti Vokietijoje, Dortmundas - viena iš išeičių. Pagal verslo norus kryptys turėjo būti šiek tiek kitos. Viena tokių - Hamburgas, kas jau kai kam galbūt kelia alergiją. Turėti skrydį į Frankfurtą - didelė ir sunki užduotis.

Praėjusiais metais Vilniuje vykusiame susitikime vietos valdžios atstovų mums buvo kone pasakyta, ko dar norime... Jie turi skrydžius į Milaną, Veneciją, Madagaskarą. Mes apie tai nei svajojame, nei planuojame. Galima suprasti taip, kad kurios kryptys lieka Palangai, tas ir priimame“, - situaciją komentavo V. Kažuro.

Jos teigimu, tai, ko nepavyksta pritraukti Palangai, pavyksta pritraukti Kaunui. Tačiau sakyti, kad Klaipėdos regionas yra visiškai nepatrauklus verslui, būtų neteisinga.

„Mums sakoma, kad nėra čia daug gyventojų ir nesugebame sutvarkyti keleivių srauto, kuris reikalingas skrydžiams. Be abejo, palyginti su gyventojų skaičiumi Vilniuje ar Kaune, skrydžių skaičius galbūt atrodo proporcingas. Bet esamos kryptys Palangos oro uoste tikrai nėra tos, kurių labai reikėtų.

Po skrydžio į Dortmundą atsiradimo kol kas didesnio investuotojų iš Vokietijos susidomėjimo nesulaukėme. Bandome tai išnaudoti kaip galimybę. Per skrydį pavyko pritraukti į savo renginį dalyvių iš Vokietijos rūmų, esančių netoli Dortmundo. Jeigu skrydis išliks, planuojame verslo misiją į Vokietiją. Pavasarį ketiname apsilankyti parodoje Dortmunde. Bet tik tiek“, - nusivylimo neslėpė V. Kažuro.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja akcentavo ir būtinybę Palangos oro uostui atsinaujinti, mat verslo klasės keleiviai ilgą laiką susiduria su nepatogumais - mažai vietos, prasta ventiliacijos sistema, ne itin patogus skrydžių tvarkaraštis.

Siekia pritraukti investicijų

Atsiradus naujiems skrydžiams į Dortmundą ir Bergeną kur kas didesniu pozityvu spinduliuoja daugiafunkcio paslaugų centro „Klaipėda ID“ verslo projektų vadovas Kazys Pupinis. Jo teigimu, verslo pozicija dėl naujų krypčių Palangos oro uoste yra aiški, tad ties tuo toliau dirbama.

„Tiek mūsų kaip agentūros, tiek viso Klaipėdos miesto strategija yra traukti investicijas į Klaipėdos miestą. O Skandinavijos šalys ir pati Norvegija yra viena iš tikslinių auditorijų, kur norime komunikuoti, skleisti žinią ir vertės pasiūlymą, kodėl užsienio kapitalo įmonės turėtų investuoti Klaipėdoje.

Nuolatos komunikuojame su Norvegijos, ypač jūrinės industrijos įmonėmis ir jas vienijančiomis asociacijomis. O kad skandinavų įmonės investuotų Klaipėdoje, reikia patogaus susisiekimo. Palangos oro uostas šalia Klaipėdos, tai nuolatos akcentuojame. Kuo skrydžiai ir jų laikas bus patogesni, tuo patraukliau atrodysime užsienio kapitalo įmonėms“, - tikino K. Pupinis.

Pasak jo, nors skrydis į Dortmundą atsirado visai neseniai, tiek iš įmonių, tiek iš Vokietijos prekybos rūmų jaučiamas susidomėjimas. Su Vokietijos atstovais jau vykdomi ir organizuojami susitikimai.

„Norime, kad atsirastų daugiau krypčių į Vokietiją, nes ši šalis taip pat yra viena iš mūsų tikslinių auditorijų, iš kurių norime į Klaipėdą pritraukti investicijų. Palaikome nuolatinį ryšį su oro uostais, kurie tarpininkauja tarp mūsų ir avialinijų - tiek dėl dažnesnių esamų skrydžių, tiek dėl galimybių atsirasti naujoms kryptims“, - teigė K. Pupinis.

Konkurencinga skrydžių kokybė

Pozityviai į esamą situaciją žvelgia ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Klaudija Kionies. Jos teigimu, nors Vilniaus ir Kauno oro uostai turi daugiau skrydžių nei Palangos oro uostas, skrydžių kokybe nenusileidžiama.

„Kalbant apie konkurencinius pranašumus, Kaunas tikrai neturi tiek skirtingų aviakompanijų krypčių, ir ten dominuoja žemesnės klasės aviakompanijos.

Džiaugiamės, kad atsirado kryptis į Dortmundą. Daug kur akcentuojama, kad ne mes renkamės, o mus renkasi. Ties šiuo klausimu dirbame ir siekiame išlikti konkurencingi. Tai Lietuvos oro uostų kontekste yra iššūkis. Tačiau turime tikslą ne tik pritraukti naujų krypčių, bet ir išlaikyti esamas“, - sakė K. Kionies.

Ji patikino, kad dedamos maksimalios pastangos tam, kad skrydis iš Palangos oro uosto į Varšuvą vyktų visus metus, mat šis skrydis - itin svarbus.

„Viešoje erdvėje žmonės kalba apie turistines kryptis, užsakomuosius skrydžius. Bet reikia suvokti viso Palangos oro uosto pajėgumą. Galime turėti daug norų, bet ar infrastruktūros galimybės tai leis? Ambicijų yra ir jas siekiame įgyvendinti“, - sakė K. Kionies.

Kurorto turizmas nesiskundžia

Kalbėdama apie Palangos oro uosto skrydžių įtaką kurorto turizmui Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė teigė, kad esamos kryptys turizmo poreikius tenkina. Tačiau vis dažniau pasigirsta pageidavimų dėl naujų skrydžių į Rusiją - Maskvą ir Sankt Peterburgą.

„Paprastai pas mus didžiausias užsieniečių srautas atvyksta iš kaimyninių šalių. Mums svarbios visos esančios kryptys Palangos oro uoste ir norime, kad tų krypčių skaičius didėtų.

Džiaugiamės, kad šįmet atsirado kryptis į Dortmundą. Liūdime, kad neturime nuolatinių skrydžių į Kijevą. Apskritai, vos tik atsiradus naujai krypčiai pajaučiamas užsienio turistų skaičiaus padidėjimas“, - tikino R. Kmitienė.

Ji priminė, kad Palanga kartu su Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrais jau pasinaudojo skrydžių į Dortmundą privalumais - dalyvauta Dortmundo miesto šventėje, kur buvo atidaryta turizmo alėja.

„Ten galėjome pristatyti Klaipėdos regioną ir kartu visą Lietuvą. Tuo džiaugiamės, nes kuo daugiau žmonių žinos, kad yra toks skrydis, tuo bus didesnė nauda“, - sakė R. Kmitienė.

Viskam reikia laiko

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė patikino, kad Palangos viešbučiai ir restoranai atsiradusių naujų krypčių naudą taip pat pastebi.

Tačiau tiek verslas, tiek turizmas neretai pasigenda didesnės informacijos sklaidos.

„Kokia konkreti skrydžių nauda, reikėtų surengti kurorto viešbučių ir restoranų apklausą. Kol kas tokių duomenų neturime. Atsiradus Dortmundo krypčiai jaučiamas didesnis susidomėjimas iš Vokietijos. Bet kaip ir akcentuoja pats Palangos oro uostas, viskam reikia laiko.

Iki skrydžio atsiradimo paprastai reklaminės kampanijos nedaromos, o jam atsiradus tikimasi, kad susidomėjimas atsiras savaime. Tad būtų didesnė nauda, jeigu prieš atsirandant naujam skrydžiui apie tai būtų kalbama dažniau ir garsiau“, - neabejojo I. Valaitienė.

Informacija

Neseniai portalui 15min.lt interviu davęs Palangos oro uosto vadovas Andrius Daujotas sakė, kad Palangos oro uosto terminalo rekonstrukcija yra projektuojama. Patvirtinta, kad ketinama išplėsti erdves, pavyzdžiui, registracijos vietą, visą patikros punktą. Praėjusiais metais oro uosto paslaugomis naudojosi daugiau nei 300 tūkst. keleivių. Tačiau, A. Daujoto teigimu, tinkamai sudėliojus paros laiką Palangos oro uostas būtų pajėgus per metus aptarnauti ir milijoną keleivių.

Naujų skrydžių nori ir savivaldybės

Uostamiestyje diskusijos dėl galimybės Palangos oro uoste atsirasti naujiems skrydžiams verda kelerius metus. Už tai pasisako ir verslo atstovai, ir uostamiesčio gyventojai. Daugelis nori naujų krypčių į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.
Dėl išsvajotojo tikslo prie derybų stalo sėdo visos septynios Klaipėdos regiono savivaldybės. Jos sutarė, kad bendrai prie Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo programos 2019-2021 metais prisidės 200 tūkst. eurų. Daugiausiai - 75 tūkst. eurų - investuos Klaipėdos savivaldybė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.