Dėl mažėjančios Lietuvos demografijos kaltas valstybės abejingumas

Per praėjusius metus šalyje gimstamumas sumažėjo net 10 proc., rodo išankstiniai 2020 metų Statistikos departamento duomenys. Anot specialistų, siekiant padidinti kasmet krentančius demografinius rodiklius ir pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę būtina imtis konkrečių priemonių valstybiniu lygmeniu. Todėl net 11 organizacijų, vienijančių medicinos profesionalus bei tėvus, Vyriausybės vadovei ir ministrams pateikė raginimą veikti. Juo skatinama užtikrinti vienodą valstybės remiamą naujagimio krepšelį kiekvienam šalies naujagimiui. Taip pat skirti paramą nuotolinės edukacinės platformos tėvams ir medicinos specialistams „Auginu Lietuvą“ vystymui bei inicijuoti esminius pokyčius vaikų sveikatos priežiūroje, ugdyme ir teikiant socialinę pagalbą.

Gimstamumo situacija šalyje kasmet prastėja – per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo net 22 proc. Pernai šalyje iš viso gimė 24 521 naujagimiai, 2019 metais – 27 393, tai yra per metus šis skaičius sumažėjo net dešimtadaliu.

„Akivaizdu, jog būtina imtis realių sprendimo būdų tam, kad Lietuva nebūtų viena iš sparčiausiai nykstančių Europos šalių. Tačiau nors raginimą veikti išsiuntėme jau prieš savaitę, atsakingų institucijų reakcijų beveik nesulaukėme. Tai rodo vis dar didelį abejingumą demografinei situacijai šalyje, – teigia nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė. – Kiekvieno naujagimio gyvybės saugojimas ir puoselėjimas privalo tapti valstybės prioritetu, o Lietuvos demografinių rodiklių auginimas – valstybinės programos dalimi. Augant šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) diskriminuoti pačius mažiausius yra mažų mažiausiai neteisinga.“

Kalta ne pandemija, o valstybės abejingumas

Anot specialistų, nors pasaulinė pandemija ir turėjo įtakos šalies demografijos mažėjimui, tačiau tai – ne esminė problema. Kur kas didesnė – valdininkų apatija.

„Mūsų šalyje keliami aukšti vaiko priežiūros standartai, tačiau valstybė neužtikrina pakankamos paramos šeimoms. Ypač mamoms, kurios gimdo pirmąjį vaiką, yra susilaukusios vaikelio su rimtomis sveikatos problemomis, patiria pogimdyvinę depresiją, skurdą ar socialinę atskirtį. Valdžia pagaliau privalo imtis  realių veiksmų, kurie užtikrintų vieningas paramos priemones šeimoms – vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugą valstybiniu lygmeniu ir valstybės remiamą naujagimio kraitelį“, – ragina A. Speičytė-Radzevičienė.

Šios priemonės leistų šeimoms ne tik pasijausti tvirčiau, bet ir galimai padėtų skatinti gimstamumą – mat tokie sprendimai pademonstruotų aiškų valstybės, savivaldybės institucijų bei specialistų palaikymą visoms šeimoms.

Lietuvoje kasmet gimsta apie 25 000 naujagimių. Tačiau šiuo metu naujagimių kraitelius gauna tik tam tikros socialinės grupės, pavyzdžiui, neišnešioto naujagimio susilaukusios šeimos. Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“, 8 metus vykdydama paramos akciją „Ankstukai“, geradarių dėka gali kūdikių anksčiau laiko susilaukusioms šeimoms Vilniaus ir Kauno perinataliniuose centruose suteikti Ankstuko kraitelį.

„Iš tiesų, nėra teisinga išskirti tik tam tikros grupės naujagimius. Todėl raginame priimti vieningą valstybės politiką steigiant ir aprūpinant naujagimio kraiteliu visas šeimas, taip parodant valstybės rūpestį ir indėlį į demografijos augimą“, – dėsto A. Speičytė-Radzevičienė.

Ji pabrėžia, jog pavyzdžiui, Kanada, Škotija ar Suomija, jau ne vienerius metus valstybiniu mastu visoms naujagimių susilaukusioms šeimoms teikia vienodą kūdikio kraitelį. O Suomijoje šis kraitelis yra net sudėtinė motinystės priežiūros programos dalis. Mat tikima, jog vienodos vaikų ir jų šeimų startinės galimybės padeda stiprinti visos visuomenės saugumą ir gerovę, o tai didina norą susilaukti atžalų.

Būtina užtikrinti naujagimiui ir šeimai palankią ligoninę

Specialistai įsitikinę – tam, kad pagerintume Lietuvos demografinę padėtį, žmogaus bei šeimos emocinė sveikata turi tapti viena iš prioritetinių sveikatos sričių šalyje. Mat A. Speičytė-Radzevičienė teigia, jog dar neseniai garsiai eskaluota jaunos moters gimdymo istorija, kurioje kalbėta apie mamos atmintyje įsirėžusius medikų užgauliojimus per gimdymą, deja, bet nėra retenybė.

„Liūdna, tačiau tenka pripažinti, jog mes nuolat sulaukiame mamų pasakojimų ir neigiamų patirčių iš įvairių gimdymo įstaigų Lietuvoje. Neretai moterys pabrėžia specialistų abejingumą, apatiją ar net sarkazmą.  Mes drauge su kitomis organizacijomis stengiamės įvairiais būdais pagerinti šalies įstaigose gimdančių moterų patirtį – rengiame informacinius leidinius, dovanojame ir padedame personalui įsigyti reikiamą įrangą, organizuojame specialiai sveikatos specialistams skirtus mokymus, – sako A. Speičytė-Radzevičienė. – Deja, viso to nepakanka. Valstybė privalo imtis konkrečių veiksmų, kurie užtikrintų naujagimiui ir šeimai palankią ligoninę. Tokią, kurioje mamos bei jų mažyliai jaustųsi saugiai, gautų ne tik būtiną medicininę, bet ir emocinę pagalbą.“

Padėti gali ir praktiniai įrankiai

Anot nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovės, norint pagerinti šalies demografinius rodiklius taip pat svarbu rūpintis tėvų švietimu ir įgalinimu. Mat dažnai šeimoms stinga praktinių įrankių, jos negauna kvalifikuotų žinių savipagalbai: „Visuomenei būtina greitai reaguoti ir nuolat atnaujinti žinias, pateikti daugiau kvalifikuotos informacijos apie šeimos planavimą, gyvybės pasirinkimo svarbą, neišnešiotumo, persileidimų riziką bei pavojus, adaptacijos bendruomenėje problemas ir perspektyvas. Ypač  dabar, COVID-19 akivaizdoje.“

Todėl dar praėjusių metų rudenį, siekiant šviesti visuomenę, buvo pristatyta pirmoji nuotolinė platforma. Inovatyvioje platformoje adaptuojami naujausi užsienio šalių mokymo metodai, teikiama išsami ir kvalifikuota informacija apie lytinį švietimą, nėštumą, gimdymą bei gimdymą karantino metu, sveikatos įstaigų aplinką, laiku gimusių bei neišnešiotų, sergančių naujagimių priežiūrą, gydymą, reabilitaciją, vaikų sveikatos sekimą iki mokyklinio amžiaus. Taip pat pateikiamos pediatrų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir kitų sveikatos bei švietimo specialistų rekomendacijos, aktualūs mokslinai tyrimai, kontaktinė informacija, dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, aktuali ir koncentruota informacija, kaip elgtis ir ką žinoti pandemijos/karantino laikotarpiu.