Premjerė: dėl kandidatų į eurokomisarus vyksta daug derybų vienu metu

Vienu metu vyksta daug derybų dėl kandidatų į Europos Komisiją (EK), Lietuva kol kas niekur nevėluoja, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji oficialiai turi pateikti prezidentui ir Seimui Lietuvos kandidatą į eurokomisarus.

„Lietuvoj kartais girdisi diskusija, kad dvi Baltijos valstybės komisarus jau paskyrė, o Lietuva nepaskyrė ir neva mes labai atsiliekame ir labai nespėjame. Noriu priminti, kad Virgis Sinkevičius (buvusios Vyriausybės deleguotas Lietuvos eurokomisaras – BNS) buvo patvirtintas Seimo 2019 metų rugpjūčio pabaigoje, antroje pusėje tai tikrai. Toks yra maždaug baigiamųjų sprendimų laikotarpis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad kol nebus paskirtas naujos kadencijos EK pirmininkas, tol oficialus procesas dėl kitų Komisijos narių kandidatūrų teikimo neprasidės.

Dėl dabartinės EK pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) skyrimo antrai kadencijai Europos Parlamentas ketina balsuoti liepos 18 dieną.

I. Šimonytė sakė ketvirtadienį su koalicijos partneriais aptarusi eurokomisaro skyrimo procesą, o ne kandidatūras.

„Kadangi yra daug derybų vienu metu ir kadangi čia ne Lietuvos klausimas, kaip žmonėms kartais atrodo, (...) nes dar turės susitarti ir Europos partijų šeimos, ir valstybės narės, ir Europos Parlamentas turės pritarti, čia sudėtinga dėlionė“, – tvirtino premjerė.

Svarstydama, kokio portfelio Lietuva galėtų tikėtis EK, I. Šimonytė minėjo plėtros, gynybos, jeigu šis būtų įkurtas.

„Ekonominiai portfeliai taip pat yra svarbūs, bet ir konkurencija ten būna gana didelė“, – sakė ji.

Vyriausybės vadovė atsisakė vertinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio galimybes tapti EK nariu, tik replikavo, kad jo galimybes sunkina pavardė.

„Man atrodo, Gabrieliaus Landsbergio gyvenimą apsunkina Landsbergio pavardė, bet tai yra mažai racionalus apsunkinimas“, – sakė I. Šimonytė.

„Jeigu manęs bandytumėte klausti, ar G. Landsbergis neturi reputacijos Vakaruose, ar jis nėra pripažįstamas kaip geras užsienio reikalų ministras, ar į jo žodį neįsiklausoma, ar jis negeba sutelkti koalicijų, aš drįsčiau ginčytis ir sakyčiau, kad yra visiškai priešingai“, – tvirtino ji.

I. Šimonytė atmetė Laisvės partijos norą sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

„Mano nuomone, tai visiškai nesusiję klausimai – yra Europos Komisija, nėra Europos Komisijos. Tikslas, kad šitas įstatymas būtų priimtas, yra tų žmonių, kurie jį palaiko, yra bendras“, – ketvirtadienį teigė premjerė.

„Aš visiškai tų klausimų nesieju ir dėsiu visas pastangas, kad šis įstatymas anksčiau ar vėliau būtų priimtas“, – pridūrė ji.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį per koalicijos susitikimą kėlė Civilinės sąjungos įstatymo klausimą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį sukvietė koalicijos tarybą norėdama aptarti galimą Lietuvos kandidatą į EK narius.

Anksčiau ji yra sakiusi, jog konservatorių delsimas įvardyti kandidatus kelia riziką Lietuvai pralaimėti skirstant eurokomisarų portfelius. Dėl tos pačios priežasties kritiką koalicijos partneriams yra išsakiusi Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.

G. Landsbergis savo galimybių tapti Europos Komisijos nariu iš Lietuvos nekomentuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pažymėjęs matantis geresnių kandidatų nei G. Landsbergis, tačiau jų neįvardijo. Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, jei Lietuva gautų su finansais susijusį postą, kandidatėmis į EK galėtų būti premjerė I. Šimonytė ar finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba V. Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.