| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Prorusiško aktyvisto Lauryno Ragelskio bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui teko nutraukti posėdį ir trumpam daryti pertrauką – kaltinamojo riksmai ėmė trikdyti posėdį ir prokurorą.
L. Ragelskis šią savaitę antrą posėdį iš eilės davė parodymus ir atsakinėjo į klausimus savo baudžiamojoje byloje, joje yra kaltinamas kurstymu, tyčiojimusi iš baltarusių, žydų, viešosios pagarbos vietos išniekinimu, kai į šiukšlių maišą sukrovė prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, Mindaugo gatvėje, pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus, žvakes, gėles.
Posėdyje jis atsakinėjo į bylą nagrinėjančio teisėjo Miroslavo Gvozdovičiaus ir Manto Januškevičiaus klausimus.
Kaltinamojo tonas palaipsniui aštrėjo, pasisakymai tapo vis garsesni.
„Ko jūs rėkiat?‘, – neapsikentęs L. Ragelskio tonu prabilo prokuroras ir kreipėsi į teisėją M. Gvozdovičių, kad jis nuramintų kaltinamąjį.
Tarp prokuroro ir L. Ragelskio kurį laiką vyko konfliktas, todėl teisėjas nutraukė posėdį ir padarė 10 minučių pertrauką.
L. Ragelskis per posėdį prokurorą yra vadinęs nekompetentingu, melagiu, kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis netinkamai atlikusiu tyrimą ir vykdančiu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus nurodymus. Anksčiau nutraukta byla buvo atnaujinta minėto prokuratūros vadovo pastangomis.
Replikos dėl baltarusių istorinės vėliavos
Prokuratūros duomenimis, 2020 m. spalį L. Ragelskis prie Baltarusijos ambasados pastato Mindaugo gatvėje, Vilniuje, filmavo save, tyčiojosi iš protestuojančių žmonių, kalbėjo apie getus, litvakus.
Kitame „Youtube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše, anot teisėsaugos, L. Ragelskis įžeidinėjo protestuojančiuosius prieš autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, tyčiojosi iš jų.
Taip pat, prokuratūros duomenimis, viename iš vaizdo įrašų L. Ragelskis fiksavo, kaip esą išniekino viešą pagarbos vietą – į šiukšlių maišą sukrovė prie Baltarusijos ambasados pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus, pastatytas žvakes, gėles.
L. Ragelskiui teisme teko aiškintis dėl savo žodžių, pasakytų per filmavimus.
„Išdavikų vėliava pakabinta vitrinoje“, – citavo L. Ragelskio žodžius teisėjas M. Gvozdovičius, teiraudamasis, kokią vėliavą kaltinamasis turėjo omenyje.
L. Ragelskis teisėjui atsakė, kad vėliava galima vadinti bet kokią medžiagą, kuria galima mojuoti.
„Tai, kas buvo vitrinoje, man priminė vėliavą, kurią 1917 metais sukūrė baltarusių architektas Klaudijus Duž-Duševskis“, – sakė kaltinamasis.
L. Ragelskis aiškino, kad matydamas baltos-raudonos-baltos spalvų derinio vėliavą, prisiminė išdavikus. Pasak jo, tokia vėliava save žymėjo per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių okupacijai Baltarusijoje prijaučiantys asmenys.
Kaltinamasis teigė, kad Baltarusijos okupacijos metu žuvo maždaug trečdalis gyventojų, dauguma žuvo ne nuo fašistų, o nuo baudėjų ir vietos policininkų bei koloborantų, kurie save tokia vėliava žymėjo.
„Aš aiškinu, kas naudojo tokį spalvų derinį ir kam atstovauja tokia vėliava“, – sakė kaltinamasis, pasak jo, be istorinio supratimo minimo spalvų derinio negalima tiksliai apibrėžti.
ELTA primena, kad baltos-raudonos-baltos spalvų derinys atspindi Baltarusijos istorinę vėliavą, ją dažnai pasirenka protestuotojai prieš Minsko režimą.
Bylos duomenimis, L. Ragelskis kartą buvo atvykęs filmuoti baltarusių opozicijos protesto ir įraše komentavo, kad protestuotojų nėra, nes jie švenčia šabą.
„Lietuvoje stengiausi užfiksuoti reginį, kurį rengė į Lietuvą pakviesti perversmininkai“, – sakė jis. Teisme jis svarstė, kad Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicinės organizacijos savo veiklai gauna lėšų iš užsienio, o Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra perversmininkų organizatorė yra išlaikoma iš Lietuvos biudžeto.
„Gauna leidimą, bet neatvyksta protestuoti“, – stebėjosi tuo metu nevykusiu baltarusių opozicijos renginiu L. Ragelskis.
Teisėjas M. Gvozdovičius stebėjosi tokiu L. Ragelskio aiškinimu. Pasak teisėjo, protestuotojai nepriklauso statutinei organizacijai ir neprivalo aiškintis dėl neįvykusio mitingo, teisėją stebino tai, kad L. Ragelskis sureikšmino neįvykusį mitingą.
Nemažą laiko dalį teismas aiškinosi dėl L. Ragelskio surinktų žuvusiųjų opozicijos veikėjų portretų.
Prorusiškas aktyvistas sako, kad į šiukšlių maišą surinkdamas prie Baltarusijos ambasados sudėtas gėles, žvakes ir žuvusių aktyvistų portretus norėjo pašalinti ant kelio, jo manymu, sudėtas šiukšles ir taip parodyti baltarusiams, kad Lietuvoje reikia laikytis Lietuvos įstatymų.
Kaltinamasis priminė įvykius, susijusius su pulkininko Kazio Škirpos lenta, kuomet Nacionalinis susivienijimas ją be leidimo buvo pakabinęs ant teismo pastato Vilniuje.
Pasak L. Ragelskio, atminimo lentų iškabinimas turi būti suderintas su 8 institucijomis, nė viena atminimo lenta nestovi ant šaligatvio, o savavališkai pakabintą K. Škirpos lentą kitą dieną savivaldybė nuėmė.
„Tų daiktų, kurie guli ant šaligatvio, negalima laikyti memorialu. Užėmė viešą vietą savo politinei agitacijai, šaligatvis priklauso žmonėms. Aš savo žiūrovams aiškinau, kad čia gyvena švarą mėgstantys žmonės, čia tvarka, o čia atvažiavę savivaliauja“, – sakė jis.
Teisme taip pat buvo aiškinamasi dėl L. Ragelskio rusų kalba galimai pasakytos įžeidžiančios frazės baltarusiams „baltieji žąsinai”. Tuo metu L. Ragelskis ginasi, kad tokio termino nenaudojęs, taip nesakęs, byloje esantys vertimai neatitinka vaizdo įraše pasakytų žodžių, jis yra sakęs „brangūs baltarusiai“.
Toliau L. Ragelskio parodymų teismas klausysis spalio 30 dieną.
Vilniečio byla teisme nagrinėjama jau kelerius metus. Kurį laiką jos nepavyko pradėti, pirmieji posėdžiai buvo atidėti šešis kartus, nes kaltinamasis nebuvo susiradęs advokato, jis taip pat reikalavo į rusų kalbą jam išversti bylos medžiagą. Su teismu L. Ragelskis bendrauja rusiškai per rusų-lietuvių kalbos vertėją, teismo procesas Lietuvoje gali vykti tik valstybine lietuvių kalba.
L. Ragelskis nuo savo bylos nagrinėjimo bandė nušalinti teisėją M. Gvozdovičių, kaltindamas šališku bylos nagrinėjimu. Prieš tai anksčiau vykusiuose posėdžiuose kaltinamasis bandė nušalinti dvi sekretores.
L. Ragelskis anksčiau yra minėtas Valstybės saugumo departamento viešai skelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos teigimu, šis asmuo „kuruoja antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių“ iš įvairių interneto tinklapių platformą lietuvių kalba – Ldiena.lt.
Anksčiau prie teismo prieš L. Ragelskio bylos nagrinėjimą protestavę baltarusiai žurnalistams pasakojo, kad L. Ragelskio vaizdo įrašai juos įžeidžia, kaltinamasis nutekina duomenis Baltarusijos KGB, dėl to baltarusiai persekiojami, daromos kratos pas giminaičius tų, kurie nuo persekiojimo pabėgo į Lietuvą.
ELTA primena, kad tai ne pirma šiam asmeniui iškelta baudžiamoji byla.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai balandį pripažino L. Ragelskį kaltu dėl policijos pareigūno šmeižimo, jam skyrė 2,5 tūkst. eurų baudą.
L. Ragelskis šioje baudžiamojoje byloje pripažino kaltę, siūlė sostinės policijos pareigūnui Dainiui Daukantui susitaikyti, bet tačiau pastarasis susitaikyti nesutiko. Teismo kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos duomenimis, L. Ragelskis 2022 m. sausio 21 d. internetinėje vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ tiesiogiai transliavo vaizdo įrašą, kuriame, filmuodamas save sostinės Gedimino prospekte, kreipėsi į visuomenę, pranešdamas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas D. Daukantas esą yra „VSD agentas“, kuris skundžia kitus policininkus. Anot teisėsaugos, vaizdo įraše L. Ragelskis policijos pareigūną įžeidinėjo, jį vadindamas „ciuckiu“, „išgama“, „mazgote“, „šūdo gabalu“.
0 0 0 1 2 3 0 0 0 1
1 1
0 0 0 0 0 9 6 0 0 2 0
0 0 0 2 0 2 0 0 0 0 0 0 5 0 0 4 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
