Manoma, kad iniciatyvą keisti Pasaulio lietuvių apygardos sudarymo tvarką turėtų įvertinti VRK

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kritiškai vertina siūlymą sudarant Pasaulio lietuvių rinkimų apygardą remtis ne balsavusių, o užsiregistravusių rinkėjų skaičiumi.

Seimo teisininkai pastebi, kad „registravimasis“ pagal Rinkimų kodeksą yra prašymas įrašyti į diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašą.

„Prašymo pateikimas nereiškia, kad asmuo atitinka Rinkimų kodekse nustatytas sąlygas,taigi toks asmenų registravimasis savaime nereiškia, kad asmuo bus įrašytas į rinkėjų sąrašą“, – pastebi Seimo Teisės departamentas, įvertinęs „laisvietės” Aušrinės Armonaitės įregistruotas Rinkimų kodekso pataisas.

Anot Seimo teisininkų, dalyvavimas rinkimuose reiškia balsavimą, todėl ne visi „užsiregistravusieji“ būtų ir „dalyvavusieji“ rinkimuose.

„Nuostatoje, pagal kurią Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda sudaroma atsižvelgiant į paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir užsienyje balsavusių rinkėjų skaičių, vietoj žodžio „balsavusių“ įrašius žodį „užsiregistravusių“, atsirastų vidinis šios nuostatos prieštaringumas, ji taptų neaiški, nes dalyvavimas rinkimuose reiškia balsavimą, taigi anaiptol ne visi „užsiregistravusieji“ būtų ir „dalyvavusieji“ rinkimuose“, – sako Seimo Teisės departamentas.

Seimo teisininkai mano, kad pasiūlytas Rinkimų kodeksas pataisas turėtų įvertinti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

„Atsižvelgdami į VRK, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę“, – sako Teisės departamentas.

Pasaulio lietuvių apygardoje parlamentarės mandato antrame rinkimų ture siekusi Seimo narė „laisvietė” Aušrine Armonaitė mano, kad šiuo metu galiojanti šios apygardos sudarymo tvarka diskriminuoja užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius.

„Lietuvoje apygardos sudaromos pagal registruotus piliečius, o užsienyje – pagal balsavusius rinkimuose”, – sako parlamentarė, siūlanti suvienodinti taisykles Lietuvoje ir užsienyje.

Jos nuomone, būtų objektyviau Pasaulio lietuvių apygardos nustatymui remtis balsuoti rinkimuose užsiregistravusių piliečių rodikliu.

Rinkimų kodekse ji siūlo nustatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma tuomet, kai paskutiniuose Seimo rinkimuose registruotų rinkėjų skaičius yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Beje, siekiant tobulinti balsavimo tvarką užsienyje, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė irgi kalba apie galimus Rinkimų kodekso pakeitimus. Ji ketina siūlyti ilginti laiką tarp rinkimų turų, antrąjį rengiant savaite vėliau tai yra po trijų savaičių. Jos teigimu, 2 savaičių terminas yra per trumpas ypač tose valstybėse, kur neturime savo ambasadų.

„Po šių rinkimų diskutuosime, kokių priemonių reikia imtis, kaip užtikrinti, kad rinkėjai galėtų saugiai balsuoti, kad galėtume pasitikėti užsienio apygardos rinkimų rezultatais“, – po antro Seimo rinkimų turo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Petronienė.

ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.

Preliminariais duomenimis, Pasaulio lietuvių apygardoje į parlamentą išrinkta konservatorė Dalia Asanavičiūtė, surinkusi 49,10 proc. balsų ir įveikusi Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę su 45,94 proc. palaikymo. Šios apygardos rinkimų rezultatus savo svetainėje VRK planuoja atnaujinti šeštadienį.

Galutinius Seimo rinkimų rezultatus VRK planuoja patvirtinti sekmadienį, lapkričio 3 d.