Verslas | 6 MIN.
Dėl prastesnių klimato sąlygų nei Europoje bei žemų grūdų supirkimo kainų rinkoje, didžiausiam Lietuvos žemės ūkio sektoriui šie metai gali būti itin prasti, o derlius susitrauks, sako ekspertai.
Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gegužę fiksavo, jog mėnuo buvo sausas, vidutiniškai iškrito apie 16 mm kritulių. Nuolatiniai sausi ir saulėti orai kol kas vyrauja ir birželį, artimiausios savaitės prognozėje lietaus kol kas dar neprognozuojama.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis prisimena, kad panašaus masto sausra fiksuota 1992 metais.
„Kai lijo, rodos, balandžio 17-ą, o po to liepos 11-ą pakrapnojo. Net kai kurie krūmai tuomet buvo numetę lapus, visi žolynai buvo visiškai sausi“, – Eltai pasakojo parlamentaras.
Anot jo, ūkininkai, tęsiantis sausiems orams, planuoja beveik trečdaliu mažesnį javų derlių.
„Kalbėjau su ūkininkais, jie planuoja, kad jau negaus apie 30 proc. derliaus – kalbant apie javus, kas yra standartinis dalykas. 30 proc. yra didelis skaičius“, – kalbėjo politikas.
Dėl tik regione esančios sausros ir žemų rinkos kainų Lietuvos ūkininkų padėtis – prastesnė
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, esą jau „akivaizdu“, kad grūdų ir rapsų – pagrindinių šalies žemės ūkio segmentų – derlius bus mažesnis.
„Kas Lietuvai yra svarbiausia, iš ko ūkininkai gauna didžiausias pajamas ir į ką stipriai esame nuėję – tai augalininkystę, konkrečiai grūdų ir rapsų auginimą. Matant, kiek Lietuvoje per pastaruosius pusantro mėnesio iškrito kritulių bei žiūrint į kitos savaitės prognozes, kertiniu momentu drėgmės labai trūksta“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
„Dabar turbūt tik klausimas, kiek šiais metais tar grūdų ir rapsų derlius bus mažesnis nei prieš metus ir kokia bus kokybė“, – tęsė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo, jog šie metai žemdirbiams bus sudėtingi ir prastesni nei 2022 m. Nors reali sausros žala dar nejuntama, tačiau ji neišvengiama, sako jis.
„Tiesiogiai dar nepajautėme. Padarinius pajusime, kai nuimsime derlių ir jį pardavinėsime. Dabar tik galime spėlioti, kokie nuostoliai dėl sausros bus. Kad jų bus – neišvengiama“, – Eltai teigė A. Macijauskas.
Tiek jis, tiek T. Povilauskas pažymi, kad šiuo metu biržoje laikosi gerokai mažesnės grūdų supirkimo kainos.
T. Povilauskas pabrėžė, kad Lietuvoje sąlygos išskirtinai nepalankios: kritulių didžiausiose rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat Rumunijoje, Bulgarijoje – esą pakanka, o grūdai yra pigūs.
„Ten sąlygos geros, tad iš esmės mūsų ūkininkams gaunasi nepalankiausia padėtis, kai kainos žemos ir gamtinė orų padėtis Baltijos šalyse yra bene prasčiausia Europoje. Turbūt prasčiau yra tik Ispanijoje“, – dėstė analitikas.
„Jei pagrindinėse rinkose taip pat būtų blogos sąlygos, kviečių kaina sukiltų, tada galėtum atsiimti: taip, tavo mažesnis derlius, bet gauni didesnę kainą. Ir per pajamas gaunasi visai neblogai. Bet šiuo atveju turime ir labai tikėtiną mažesnį derlių, ir kainos yra gerokai mažesnės nei ankstesniais metais“, – kalbėjo ekonomistas.
T. Povilauskas dar pastebėjo, jog mažesnis derlius reikš mažesnes pajamas ne tik ūkiams, bet ir kitiems grūdų tiekimo grandinės dalyviams.
„Mažiau derliaus reiškia mažiau darbo elevatoriams, transportininkams, vežantiems sausumos transportu, geležinkeliais. Mažiau darbo turi uostas, nes mažiau grūdų yra krauti“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak eksperto, 10 proc. mažesnis derlius galėtų lemti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį trečiąjį metų ketvirtį.
Kreipsis į eurokomisarą
KRK trečiadienio posėdyje aptarė galimybę dėl sausros padarinių prašyti EK pagalbos. Pasak V. Pranckiečio, parlamentarai ruošia kreipimąsi į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį, jau yra parengę rašto juodraštį.
„Rašome tokį laišką eurokomisarui, klausdami, kaip būtų galima panaudoti galimybes, kada yra force majeure situacija. Yra speciali direktyva, kurioje numatyta ir karas, ir (...) sausros dalykai. (Klausiame – ELTA) kaip galima įjungti tuos rodiklius“, – teigė komiteto pirmininkas.
Su žemės ūkiui nepalankių klimato sąlygų padariniais susiduria ir pietinės Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Italija. Įtempta padėtis šiose valstybėse jau buvo aptarta Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje gegužės pabaigoje.
Jos tarybai pateiktoje pažymoje dėstė, kad dabartinė sausra regiono ūkininkus užklupo po taip pat sausringų 2021–2022 hidrologinių metų, kuriais iškrito 26 proc. mažiau kritulių nei daugiametis vidurkis.
„Tai buvo svarstoma prieš dvi savaites. Tada sakėme, kad turbūt tos teritorijos (paveiktos sausros – ELTA) plėsis, kadangi jų atsiras daugiau, įskaitant ir Lietuvą“, – teigė V. Pranckietis.
Seimo narys neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo.
„Geriau paramos nereikėtų, bet kai yra bėda, matyt, reikės kažkaip spręsti ir šitą klausimą“, – pažymėjo V. Pranckietis.
Tikrieji ūkininkų nuostoliai dėl nesibaigiančios sausros, pasak A. Macijausko, paaiškės, „kai į laukus įvažiuos kombainai“ – prasidėjus javapjūtei, antroje vasaros pusėje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba penktadienį pranešė, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų teritorijose.
etaplius TV
0
