Dėl geresnio finansinio raštingumo - pažadai investuoti į mokytojų paruošimą

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. atliktas tyrimas atskleidė opią Lietuvos problemą - 31,5 proc. penkiolikamečių nepasiekia bazinio finansinio raštingumo lygio. Nuo to laiko susigriebta vykdyti įvairias priemones, kad situacija pasikeistų. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad ateityje planuojamos ir didesnės investicijos į mokytojus.

Kaip Eltai teigė švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas, verslumo ir finansinio raštingumo mokoma jau priešmokyklinėse grupėse, tačiau svarbiausia - integruoti finansinį ugdymą į kitas sritis.

„Mes esame įpratę mąstyti „dalykais“, bet svarbu suprasti, kad verslumas, finansinis ir ekonominis raštingumas yra kompetencijos, kurios gali ir turi būti ugdomos ne atskirų ar bent jau ne tik atskirų pamokų metu, bet integruojant jų ugdymą ir į kitas mokomąsias sritis bei dalykus. 1-8 klasėse, nors ekonomikos kaip privalomojo dalyko nėra, ekonomikos ir verslumo žinios, problematika integruojama į kitus mokomuosius dalykus, pavyzdžiui, matematiką, geografiją, technologijas“, - Eltai teigė A. Varanauskas.

Kaip informavo A. Varanauskas, ekonomikos ir verslumo, kaip savarankiško privalomojo dalyko, nuo 2003 m. mokoma pagrindinio ugdymo programoje: 9 arba 10 klasėje (1 pamoka per savaitę). Mokykla taip pat mokiniams gali siūlyti pasirenkamuosius ekonomikos ir verslumo modulius. Vidurinio ugdymo programoje ekonomikos ir verslumo galima mokyti per pasirenkamųjų dalykų programas.

„Mokiniai labai domisi mokomųjų bendrovių (MMB) veikla, aktyviai dalyvauja. MMB veiklą koordinuoja „Lietuvos Junior Achievement“, ministerija kasmet skiria lėšų nacionalinei MMB mugei organizuoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė integruoto ugdymo programą 9-12 klasėms etikos, pilietinio ugdymo ir ekonomikos mokytojams, kurių bandomasis etapas vykdomas 15 mokyklų“, - Eltai sakė A. Varanauskas.

Siekdamos pagerinti gyventojų finansinį raštingumą, 2017 m. penkios valstybės institucijos (Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“) susitarė iki 2021 m. kartu įgyvendinti Visuomenės finansinio švietimo planą.

Pasak A. Varanausko, nuo susitarimo pradžios „Sodra“ pradėjo įgyvendinti tęstinį projektą „Nepamiršk parašiuto“, skirtą stiprinti mokinių žinias apie socialinį draudimą, laiku sužinoti ir įvertinti neoficialaus darbo pavojus, pasidomėti socialinėmis garantijomis. Šiuo metu projektas įgyvendinamas gimnazijose, bet norima jį plėsti ir į progimnazijas.

„Šiose srityse turime daug puikių iniciatyvų, kurios tikrai praturtina ugdymo procesą ir suteikia įvairių galimybių įgyti šias būtinas kompetencijas. Vis dėlto manome, kad dabartiniai srities rezultatai galėtų būti geresni, todėl atnaujindami ugdymo turinį ir peržiūrėdami visų sričių bendrąsias ugdymo programas ketiname didelį dėmesį skirti verslumo, finansinio ir ekonominio raštingumo kompetencijų integracijai. Šalia atnaujintų programų, žinoma, bus rengiamos ir naujos ugdymo priemonės, investuojama į mokytojų profesinį augimą, kad jie turėtų pačias šviežiausias šios srities žinias ir galėtų jomis dalintis su savo mokiniais“, - Eltai teigė A. Varanauskas.

Pasak švietimo ir mokslo ministro patarėjo, ministerijoje šį pusmetį su finansinio raštingumo tema dirba ir programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, o Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai šiemet jau aplankė 100 mokymo įstaigų, dalydamiesi su moksleiviais sukaupta patirtimi ir žiniomis, skatindami steigti savo verslą ir būti atsakingais Lietuvos piliečiais, drąsiai pasisakančiais prieš šešėlinį verslą.

ELTA primena, kad praėjusiais metais atliktas EBPO PISA tyrimas parodė, jog Lietuvos penkiolikmečių finansinis raštingumas nesiekia jų bendraamžių lygio kitose šalyse. Lietuva kartu su Slovakija yra sąrašo apačioje ir dalinasi 11-12 pozicijas iš 15 tyrime dalyvavusių šalių.

Tyrimas atskleidė didžiulį atotrūkį tarp Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų, kaimų mokyklų mokinių rezultatų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvos mergaitės finansinio raštingumo srityje gerokai lenkia berniukus.

ELTA