Dėl geresnės ateities Šiauliai taps statybų aikštele (VIDEO)

Šiaulių miestas per artimiausius dvejus metus taps kone tikra statybų aikštele. Miesto gatvėse bus rekonstruojami vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklai. Iš viso vykdomų projektų apimtis sieks apie 10 mln. eurų. Tiesa, UAB „Šiaulių vandenų“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius turi naujienų ir gręžinių savininkams, o miesto vadovas piktinasi naujuoju Vyriausybės nurodymu, galinčiu sužlugdyti sėkmingą įmonių veiklą.

Šiauliečių labui: vieni projektai baigiami, kiti pradedami

Iki šiol Šiauliuose jau įrengta daugiau kaip 80 km vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tai buvo atlikta vykdant 2011-aisiais pasirašytą projektą. Pagal jį, nors ir su kai kuriais trukdžiais, mieste buvo nutiesta 39 km vandentiekio tinklų ir 46 km nuotekų tinklų. Dėmesys skirtas ir seniems vamzdynams – rekonstruota 3,1 km nuotekų tinklų. Darbai buvo baigti dar 2015-ųjų rudenį.

Po projekto įgyvendinimo Šiaulių mieste prie įrengtų vandentiekio tinklų iš viso buvo prijungti 728 būstai, prie įrengtų nuotekų tinklų – 1 015. Centralizuotą vandentiekį gavo net 104 miesto gatvės.

Rekonstrukcijos darbai Šiauliuose aktyviai vyks ir toliau. Rugsėjo vidury prasidės kasinėjimai. Planuojama tvarkyti 18 km vandentiekio, 20 km nuotekų tinklų visame mieste. Iš projektui skirtų 10,2 mln. eurų įmonei pavyko sutaupyti net 3,5 mln. eurų, mat rangos sutartis pasirašyta už 6,8 mln. eurų. Už sutaupytas lėšas tikimasi rekonstruoti papildomus 2,8 km vandentiekio ir 8 km nuotekų tinklų.

Mieste bus tvarkomi ir paviršinių nuotekų tinklai. Tam skirta 5,2 mln. eurų regiono parama. Anot J. Matkevičiaus, rangos sutartis jau yra pasirašyta, tuoj bus gautas ir statybos leidimas, prasidės darbai. Jų vertė – 4,5 mln. eurų. Iš viso pagal tris kriterijus (kur yra didžiausias skandinimas, kur susidėvėję tinklai, kur galima surinkti didesnį plotą paviršinių nuotekų) bus rekonstruota 10,2 km paviršinių nuotekų tinklų. UAB „Šiaulių vandenims“ sutaupyti pavyko ir čia – apie 460 tūkst. eurų, už kuriuos bus sutvarkyta daugiau nei 2 km paviršinių nuotekų tinklų.

„Mes nežiūrime tik metus, dvejus, trejus į priekį, mes žiūrime 30–40 metų į priekį. Tai yra žinutė, kad Šiaulių miestas tikrai vystysis ir čia tikrai reikia gyventi ir planuoti savo veiklas“, – sako miesto meras.

Plačiau – vaizdo komentare.

Gręžinius turinčioms įmonėms – smūgis iš Savivaldybės

Dar viena naujovė, ko gero, ne itin patiksianti kai kurioms įmonėms, bet turėsianti naudos visiems miestiečiams, susijusi su vandens gręžiniais. Miesto vadovybė kartu su UAB „Šiaulių vandenimis“ ieško geriausio sprendimo, galėsiančio vartotojams sumažinti kainas už vandenį. Siekiama, kad kuo daugiau abonentų naudotųsi sukurta infrastruktūra, tad tie abonentai, įmonės, kurie turi gręžinius, nepaisant esančio centralizuoto vandentiekio, būtų priversti naudotis juo ir uždaryti savuosius gręžinius. Pasak A. Visocko ir J. Matkevičiaus, tai sudarytų galimybę Šiauliuose žymiai sumažinti sąskaitas už vandenį.

Apie tai – vaizdo komentare.

Savivaldybių įmonėms vadovaus nepriklausoma valdyba?

Kaip žinia, UAB „Šiaulių vandenų“ akcininkė ir savininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė, priimanti sprendimus ir kuruojanti veiklą. Tiesa, nuo kitų metų liepos mėnesio Savivaldybei rūpintis įmonės reikalais ir atstovauti miestiečių interesams gali tapti kur kas sunkiau, o sprendimai gali būti ignoruojami. Tai gresia dėl Vyriausybės planų savivaldybių valdomose įmonėse paskirti nepriklausomus valdybos narius. Tai reiškia, kad jie turėtų daugiau teisių ir galėtų be Savivaldybės pritarimo atleisti net generalinį įmonės direktorių.

Miesto meras piktinasi ir nesutinka su tokiu Vyriausybės nutarimu. „Kam trukdyti sėkmingam įmonės vystymui?“ – nesuvokia jis. Logikos priimant šį sprendimą nemato ir J. Matkevičius. Pasak jo, įmonei sprendimai kartais būtini tą pačią akimirką, o nepriklausomos valdybos nariai gali gyventi užsienyje, tad suderinti grįžimą į Lietuvą yra labai sunku. Kaip tokiu atveju tikėtis tinkamo rezultato?

Tiek J. Matkevičius, tiek A. Visockas tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas šalies mastu, nes tai kertasi su Savivaldos įstatymu, gal net Konstitucija.

Plačiau apie tai – vaizdo komentare.