Dėl „gerbūvio“ sunaikino gyventojų gėlynus ir žolyną

Ne vieną dešimtmetį Šiaulių Ežero g. 31A daugiabučio gyventojai kieme savo lėšomis prižiūrėjo gėlynus ir šienavo žolyną, į kurį subėgdavo žaisti apie 20 vaikų. Per vieną dieną erdvė buvo sunaikinta – gėlės iškastos ir kažkur išvežtos, o žolyno beliko vos keli kvadratai. Kodėl? Savivaldybės atstovai aiškina, kad vykdoma renovuotų namų „gerbūvio“ tvarkymo programa. Gerovė – tai pasisavintos daugiametės gėlės ir iš vaikų atimta žaidimų erdvė?

Apie planus informuoti nebuvo

Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Edita Giedraitytė ir kiti namo gyventojai buvo apstulbę, kai pamatė, kas buvo padaryta su žaliuojančiu ir žydinčiu namo skveru. Juk jie tarėsi su aplinkos kūrėjais – remonto darbus atliekančios įmonės atstovu ir Savivaldybės atstove, kad išsikas nuosavas gėles, persikels jas į vidinį namo kiemą. O tvarkytojai lai jau toliau teritoriją tvarko, kaip tik numatyta.

Deja, paaiškėjo, kad žodžio valdininkai laikytis nelinkę – viskas buvo išknista, išvagota, o kur dingo daugiametės gėlės, gyventojams niekas iki šiol nepaaiškino.

E. Giedraitytė pasakoja, kad liepos 16 d. gavo prašymą iš Stasio Pakarklio įmonės atstovo, kad pakabintų skelbimus, jog bus remontuojamas Ežero g. 31A ir 31 kiemas ir gyventojai darbo metu nelaikytų transporto priemonių. Apie tai, kokie darbai bus daromi, koks projektas vykdomas, gyventojai neinformuoti.

Liepos 17-ąją ji susitiko su remontus atliekančios įmonės atstovu ir Šiaulių m. savivaldybės atstove Viktorija. Tada sužinojo, kad bus tvarkomas ne tik kiemas, bet ir teritorija nuo namo Ežero g. 31A iki paminklo, žyminčio Šiaulių II geto vartus.

„Ši teritorija daugiau nei 25 metus buvo tvarkoma mūsų namo gyventojų lėšomis. Nuo namo pastatymo 1978 m. joje buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Susidėvėję betoniniai įrenginiai, tuneliai, čiuožyklos buvo tapusios pavojingos vaikams, todėl patys juos pašalinome, kuvaldomis daužėme betono vamzdžius, pjaustėme vielas, pasodinome daugiamečių gėlių. Veją taip pat prižiūrėjome, kadangi Šiaulių savivaldybė ja nesirūpino, o šiukšlyne gyventi nenorėjome“, – sako bendrijos pirmininkė.

2010 m. įkūrus bendriją, veją, kuri nors ir buvo ne daugiabučio namui priklausančioje teritorijoje, gyventojai prižiūrėjo labai kruopščiai. Sezono metu žolė buvo pjaunama du kartus per mėnesį, sudarius sutartį su UAB „Ecoservice projektai“.

„Teritorija nedėkinga, status šlaitas, todėl ir jos priežiūros kaina buvo daug didesnė. Gėlynus prižiūrėjome patys, kol radome prieš kelerius metus užsodintų vienmečių gėlių – šalavijų. Nuo tada veją prižiūrėjome mes, gėlynus – Savivaldybei priklausanti įmonė. Beje, mūsų lėšomis buvo išbetonuoti ir laiptai nuo Trakų g. kiemo link“, – mena E. Giedraitytė.

Gėlių vagystė?

Pasak pirmininkės, kai gyventojams remontininkai ir Savivaldybės atstovė pasakė, kad pirmiausia bus vykdomi vidinio kiemo tvarkymo darbai, jie apsidžiaugė.

„Mes jiems pasakėme, kad išsikasime pačių pasodintas daugiametes gėles, pasisodinsime jas prie namo įėjimo. Dar su viena namo gyventoja apėjome, pažiūrėjome, kur galėtume gėles persisodinti... Bet jau kitą dieną – liepos 18-ąją – be perspėjimo jau iki pietų mūsų gėlių neliko. Savivaldybės atstovė Viktorija (pavardės nepaklausiau), pasakė, kad tai buvo augalai, pasodinti „bendroje teritorijoje“, ir juos išsikasė“, – piktinasi ir stebisi nesilaikytu susitarimu E. Giedraitytė. Ji sako išgirdusi gyventojų pasiūlymą net kreiptis į policiją dėl gėlių vagystės. Kaip kitaip įvardyti faktą apie dingusias gėles?

Pasitarusi su gyventojais, praėjusią savaitę bendrijos pirmininkė pateikė pareiškimą Šiaulių savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriui, kuriame išvardijo dingusius gyventojų augalus ir kainas, kiek vidutiniškai jie kainuoja Lietuvos medelynuose:

1. Bijūnai (4 vnt.) – 40 Eur;

2. Ožekšnis (20 metų) – 28 Eur;

3. Gaurė (1 vnt.) – 10 Eur;

4. Viendienės (20 vnt.) – 60 Eur;

5. Melsvės (11 vnt.) – 33 Eur.

„Tulpių ir narcizų kiekio neprisimename. Bijūnus atvežiau ir pasodinau iš savo mamos kiemo gal prieš 20 metų. Felicija pasodino ožekšnį, Sigita su kaimyne gėlėmis apsodino smėlio dėžės aplinką. Galiu vardais išvardyti, kas vienadienes, melsves savo lėšomis pasodino“, – sako E. Giedraitytė.

Vaikams žaisti žolyno nebeliko

Kai žolynas ir gėlės buvo sunaikinti, remontuojamoje teritorijoje atsirado žymėjimai, kur bus nutiesti nauji takai. Iš jų gyventojai suprato, kad vaikams tikrai nebus kur žaisti.

„Į šią mūsų prižiūrimą veją susirinkdavo keturių daugiabučių namų vaikai. Jų kiemuose irgi nėra vietos ir jokių sąlygų žaidimams. Skveras su augalais ir takeliais gražu, bet kur dėtis vaikams? Vaikus kviečiame nesėdėti prie kompiuterių, o darome viską, kad kieme jiems vietos neliktų. Gerovė – tai sunaikinti žolyną ir gėlynus? Dabar liko vietos tik vienai smėlio dėžei“, – sako namo pirmininkė.

Gyventojų vardu E. Giedraitytė prašo sustabdyti projekto vykdymą, susitikti su daugiabučio gyventojais ir išklausyti jų pageidavimų. Taip pat prašoma kompensuoti patirtas išlaidas, iškasus gyventojų pasodintus augalus, susodinant kad ir ne tuos pačius, Ežero g. 31A vidiniame kieme.

Savivaldybė neturėjo informacijos?

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė „Etaplius“ pateikė atsakymą, kad daugiabučio aplinka šiais metais pradėta tvarkyti pagal renovuotų namų gerbūvio tvarkymo programą. Numatyta atnaujinti visas namo kietas dangas, kurios buvo labai blogos būklės, bei žalią erdvę prie daugiabučio namo.

„Apgailestaujame, bet Šiaulių miesto savivaldybė neturėjo informacijos apie augalus pasodinusius asmenis, o atlikti darbus (išardyti susidėvėjusias betonines senas vazas ir plyteles), neiškėlus augalų, nebuvo jokių galimybių. Šiuo atveju visi augalai buvo iškasti, išsaugoti ir persodinti į kitą viešą erdvę“, – teigia E. Bružienė.

Vedėja žada, kad bet kuriuo atveju ši vieta nebus panaikinta, o tik pertvarkyta, siekiant estetiškesnio, gražesnio vaizdo to patiems namo gyventojams.

„Bus pasodintos daugiamečių ir vienmečių augalų kompozicijos, apželdinta atraminė sienutė. Siekiant palengvinti name gyvenančių neįgaliųjų, sunkiai judančių asmenų judėjimo sąlygas, bus nutiestas takelis, sutrumpinantis atstumą (patekimą) iš vidinio kiemo į Ežero g. taką. Esamos vaikų žaidimo vietos ir žalios vejos išliks. Šiais darbais neplanuojama statyti vaikų žaidimo aikštelės, bet erdvės jų statymui lieka“, – teigė ji.

Prie atsakymo E. Bružienė pridėjo ir nuotraukas, iš kurių galima įsivertinti, kokia iki šiol buvo namo visų erdvių būklė.

„Tenka tik apgailestauti, kad, siekiant pagerinti situaciją, stengiamasi darbus stabdyti“, – atsakė vedėja.