Dėl galimos korupcijos rizikos – kreipimasis į Seimo Antikorupcijos komisiją

Seimui svarstant į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narės konservatorės Agnė Bilotaitė ir Giedrė Balčytytė dėl galimos korupcijos rizikos teisėkūros procese kreipėsi į parlamentinę Antikorupcijos komisiją.

Parlamentarės norėtų išsiaiškinti, ar projekto iniciatoriai nėra tiesiogiai suinteresuoti kodekse nustatytų bausmių švelninimu dėl asmeninių motyvų, ar BK pataisų teikimas nekelia interesų konflikto rizikos.

„Ar, atsižvelgiant į tai, kad dalis įstatymo projekto iniciatorių galimai turi ar turėjo sąsajų su viešųjų lėšų naudojimo tyrimais, projekto teikimas nekelia interesų konflikto rizikos“ – Antikorupcijos  komisijos teiraujasi A. Bilotaitė ir G. Balčytytė.

Jos pastebi, kad dalis projektą pasirašiusių Seimo narių yra buvę savivaldybių tarybų nariai  ar dirbę savivaldoje. Siūlomi teisės akto pakeitimai, A. Bilotaitės ir G. Balčytytės nuomone, turėtų tiesioginę teisinę ir reputacinę reikšmę viešas pareigas einantiems asmenims, įskaitant tuos, kurie yra arba gali būti susiję su savivaldos lėšų panaudojimo teisėtumo tyrimais, kuriuos atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra. 

STT nurodo, jog šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl 37 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo. 

„Ar egzistuoja rizika, kad įstatymo projektas gali būti suvokiamas kaip priemonė, kuri daro poveikį ar sudaro sąlygas paveikti teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus arba jų eigą, ypač kai teisės aktas koreguoja atsakomybės ribas esant aktyviems tyrimams?“, – Antikorupcijos komisijos klausia konservatorės. 

Jos taip pat norėtų išsiaiškinti, ar BK pataisos buvo teikiamos „turint tikslą sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems asmenims ar jų aplinkai išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės“.

„Ar tokie veiksmai gali būti laikomi turintys korupcinių požymių, t. y. laikomi piktnaudžiavimu įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui“, – kreipimesi į komisiją teiraujasi A. Bilotaitė ir G. Balčytytė.

Parlamentarės prašo įvertinti,  ar egzistuoja sisteminio pobūdžio korupcijos rizika, kai teisėkūra galimai pasitelkiama kaip priemonė apsaugoti viešas pareigas einančius asmenis nuo teisinės atsakomybės.

Kaip ELTA jau skelbė, šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), pradėjęs svarstyti politikų piktnaudžiavimą reglamentuojančias BK pataisas, šio klausimo svarstyme padarė pertrauką. 

Toks sprendimas priimtas po to, kai Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė paprašė atlikti projekto teisinio poveikio vertinimą. Komiteto nariai suteikė papildomą laiką parengti konkrečius ekspertams adresuojamus klausimus.

A. Bilotaitė taip pat žadėjo kreiptis į Antikorupcijos komisiją dėl BK pataisų antikorupcinio vertinimo. 

Kaip ELTA jau skelbė, šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė BK pataisoms, siūlančioms švelninti į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę.

Šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktą iniciatyvą palaikė 60 Seimo narių, 10 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektas perduotas svarstyti Seimo TTK. Planuojama, kad plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis atsiras dar šį mėnesį. 

Anot J. Zailskienės, kodekso pakeitimų projektu siūloma aiškiau diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.  

Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.