Dėl dronų grėsmės arčiau pasienio su Baltarusija dislokuotas oro gynybos bataliono padalinys

Dėl dronų grėsmės arčiau pasienio su Baltarusija perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys, antradienį pranešė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis, perdislokuotas arčiau sienos oro gynybos bataliono padalinys su gebėjimo aptikti mišriomis priemonėmis ir, jeigu reikėtų, naikinti“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė generolas.

Taip jis kalbėjo po prezidento Gitano Nausėdos surengto pasitarimo dėl bepiločių orlaivių iš priešiškų valstybių keliamos grėsmės.

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendantiems objektams aptikti.

„Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis“, – sakė politikė.

Jos teigimu, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo sistemų tobulinimą, perkant naujos technikos ir spartinant jau esamu įsigijimus.

„Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigė ministrė.

Anot D. Šakalienės, jau rengiamas teisinis reguliavimas, kad kilus pavojui būtų galima sukurti uždaromus koridorius, kuriuose, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus, galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas.

Tarp KAM priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti bepiločių orlaivių grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus.

„Vystant oro gynybos sistemos, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje“, – teigiama KAM pranešime.

Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.

Anot KAM, ypatingą dėmesį žadama skirti dronų pajėgumui vystyti, taip pat plėtojamos antidroninės bei elektroninės kovos priemonės. Be kita ko, ketinama ypač daug dėmesio skirti inovacijoms.

Ministerijos duomenimis, įvairaus tipo dronams įsigyti ir integruoti į Lietuvos kariuomenės pajėgumus jau išleista apie 80 mln. eurų, iki 2030 metų šiai sričiai dar numatyta skirti apie 0,3 mlrd. eurų.

Įsigyjami įvairaus tipo dronai – žvalgybiniai, koviniai, jūriniai, nuo taktinio iki strateginio lygmens.

Didžioji dalis ginkluotės ir įrangos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Pasak ministrės, taip pat numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams. 

„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja“, – teigė D. Šakalienė.