Dėl atradimų Turkijoje gali tekti perrašyti vadovėlius: aiškėja, kad žmonija kilusi visai ne iš Afrikos

Afrika – žmonijos lopšys: tokią versiją jau ilgus metus kėlė tiek archeologai, tiek kiti mokslininkai. Tačiau neseni atradimai Turkijoje griauna nusistovėjusią teoriją ir verčia kelti naują – kad Afrikoje žmonės yra tik svečiai, atklydę į Juodąjį žemyną iš Europos per Artimuosius Rytus.

Nors iki šiol dauguma archeologinių atradimų leido kelti hipotezę, kad pirmykščiai žmonės išsivystė Afrikoje ir iš šio žemyno pasklido po Europą ir Aziją, o vėliau – į kitus žemynus, pakankamai nauji atradimai Turkijos teritorijoje niekaip „neįsipaišo“ į šią hipotezę. Šalia Gangros (Çankırı) gyvenvietės esančioje archeologinių tyrimų radimvietėje 2015 metais buvo rasta maždaug 8,7 mln. metų senumo žmogbeždžionės, gavusios Anadoluvius turkae vardą, fosilija jau beveik dešimtmetį verčia mokslininkus ir archeologus sukti galvas ir gūžčioti pečiais.

Nors pastarosios fosilijos tyrimai pamažėle vyksta iki šiol, kiekvienos naujos išvados veda prie prielaidos, kad Viduržemio jūros regione galėjo būti daugiau primatų rūšių, nei anksčiau manyta. Prie jau žinomų šimpanzių, gorilų ir bonobų – mažųjų šimpanzių, kurių arealas buvo Afrikoje, dabar pamažu, bet atkakliai šliejasi naujos žmogbeždžionių, giminingų žmonių rūšiai, rūšys ir porūšiai.

Jungtinė Toronto ir Ankaros universitetų tyrėjų komanda, dirbusi su Anadoluvius turkae fosilija, dabar teigia, kad tyrimai paremia versiją, jog pirmykščiai žmonės ar jų protėviai išsivystė ne Afrikoje, tačiau Europoje, iš kurios prieš 7–9 mln. metų atklydo į Afriką.

„Hominidai ne tik išsivystė centrinėje ir vakarinėje Europos dalyse, bet ir praleido šiose vietose apie 5 mln. metų, evoliucionuodami, o vėliau paplito po rytinį Viduržemio jūros regioną, iš kurio pasklido po Afriką, greičiausiai priversti migruoti dėl kintančio kraštovaizdžio ir retėjančių miškų“, – teigia vienas iš tyrimų vadovų, Toronto universiteto profesorius Davidas Begunas.

Tokią versiją mokslininkai iškėlė ištyrę Turkijoje rastos Anadoluvius turkae kaukolės fragmentus. Faktiškai didžiąją dalį veido ir kaktos kaulų aptikę archeologai, galima sakyti, rado aukso puodą – fosilija buvo ganėtinai gerai išsilaikiusi, kad pagal jos išmatavimus ir duomenis pavyktų apskaičiuoti galimus giminystės ryšius su kitomis žmogbeždžionėmis.

Kaukolę tyrinėję mokslininkai mano, kad šio primato protėviai turėjo atklysti iš Europos / Alfa.lt

Mokslininkų vertinimu, turimi duomenys Turkijoje rastą žmogbeždžionę leidžia sieti būtent su Europoje ir Turkijos regionuose galėjusiais klajoti primatais, Afrikoje panašių radinių kol kas nepavyko rasti.

Anadoluvius turkae turimais duomenimis svėrė apie 50–60 kilogramų, daugiausiai gyveno sausose miškingose vietovėse ir didžiąją dalį laiko praleisdavo ant žemės.

„Nesame radę sąnarių kaulų, bet pagal žandikaulį ir dantis, kitų greta rastų gyvūnų fosilijas ir geologinius žymeklius, kuriuos paliko tuometinė aplinka, galima spręsti, kad Anadoluvius turkae gyveno ganėtinai atvirose vietovėse, skirtingai nei didžiosios žmogbeždžionės, sutinkamos džiunglėse“, – teigia profesorius Sevimas Erolas.

Tačiau kiti radiniai atskleidžia, kad, nors Anadoluvius turkae ir giminingos rūšys galėjo gyventi dabartinėje Europoje ir Turkijoje, tai nereiškia, jog prieš milijonus metų gamtinės sąlygos buvo tokios pačios, kaip ir dabar. Turkijoje Anadoluvius turkae sausose miškingose vietovėse ir pievose gyvavo šalia žirafų, antilopių, zebrų, dramblių ir kitų gyvūnų, kurie dabar įsivaizduojami tik Afrikoje.

Mokslininkų manymu, įmanoma versija, kad visos šios gyvūnų rūšys iš pradžių galėjo klajoti po Viduržemio jūros apylinkes, iš kurių vėliau paplito į Afriką, nors ilgą laiką manyta, kad būtent Afrikoje užgimė daugelis rūšių, vėliau paplitusių į kitus žemynus.

Tuo tarpu Anadoluvius turkae Europoje turi nemažai pusbrolių ir kitų giminaičių. Graikijoje buvo aptikta giminingos Ouranopithecus rūšies liekanų, Bulgarijoje – Graecopithecus rūšies fosilijų. Balkanų ir gretimose srityse, taip pat ir Turkijoje, aptinkamos fosilijos sufleruoja, kad pirmieji hominidai į rytus traukėsi iš vakarinių ir centrinių dabartinės Europos plotų, apsistojo dabartiniuose Balkanuose, užsuko į Turkiją ir nuklydo į Afriką.

„Šie radiniai kertasi su ilgą laiką vyravusiu įsitikinimu, kad primatai ir žmonės vystėsi ir evoliucionavo išskirtinai Afrikoje. Europoje ir Turkijos regione gausu ankstyvųjų hominidų pėdsakų, tuo tarpu Afrikoje jų visiškai nėra – iki pirmųjų hominidų, pasirodžiusių prieš 7 mln. metų“, – teigia D. Begunas.

Tačiau mokslininkai tarsi apsidrausdami pabrėžia – nors nauji radiniai vis primygtiniau verčia manyti, kad šiuolaikinių žmonių protėviai užgimė Europoje, evoliucijos medyje dar trūksta nemažai šakų, kad būtų galima užtikrintai teigti, jog žmonijos kilmė yra aiški.