Deivydas Palačionis: „Sveiki atvykę į blogų kelių šalį!“

Nors Lietuva pelnytai didžiuojasi dviem moderniomis autostradomis, į priekį judančia tarptautine „Via Baltica“, tačiau šalies periferijos gyventojai savo automobilius sėkmingai gadina, važinėdami sulopytu asfaltu ar žvyrkeliais.

Lazdijų kraštas šioje srityje neturi kuo pasidžiaugti, nes didžiąją dalį rajono kelių tinklo sudaro būtent žvyrkeliai. Nors Lazdijų rajonas ribojasi su Lenkija, tačiau iki šiol deramai nesutvarkyti ir pasienio keliai, nuo kurių priklauso ne tik Lazdijų, bet ir visos Lietuvos įvaizdis.

Apie kelius ir netinkamą jų priežiūrą mūsų krašto žmonės aštriau prabyla žiemą, kai kelius užsninga ar užpusto, o kelininkai nesugeba operatyviai ir kokybiškai išspręsti kelių valymo problemų.

Dalis rajono kelių priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kita dalimi rūpinasi Lazdijų rajono savivaldybė. Ar savivaldybė savo jėgomis gali pagerinti rajono kelių būklę?

Apie Lazdijų rajono kelių būklę, savivaldybės vaidmenį juos prižiūrint, galimus sprendinius kalbamės su Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Deivydu Palačioniu.

– Kaip galėtumėte apibūdinti Lazdijų rajono kelių tinklą? Kokia kelių būklė rajone?

– Lazdijų rajono savivaldybės susisiekimo sistemą sudaro 8 valstybiniai krašto automobilių keliai, kuriuose vyksta didžiausias eismas. Svarbiausias susisiekimo kelių transportu kryptis formuoja krašto keliai (Alytus–Seirijai–Lazdijai, Lazdijai–Akmeniai, Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija), užtikrinantys susisiekimą su rajono centru – Lazdijų miestu. Šiuose keliuose per parą vyksta apie 31 proc. rajono vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, nėra paslaptis ir tai, kad būtent šiuos kelius galima vadinti turizmo keliais, kuriais turistai, kirtę mūsų valstybės sieną, keliauja po Lietuvą.

Keliai yra nuolatinė problema visais metų laikais, dažnai girdžiu rajono gyventojus, besiskundžiančius vienu ar kitu keliu mūsų rajone, bet, kaip matau iš socialiniuose tinkluose paviešintų probleminių kelių, į kuriuos žmonės bando socialinių tinklų pagalba atkreipti valdžios dėmesį, ne visi rajono gyventojai žino, kuris yra savivaldybės kelias, o kuris yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos, todėl daugelis galvoja, kad jei kelias yra mūsų savivaldybėje, tai savivaldybė ir turėtų jį tvarkyti. Bet taip nėra. Norėčiau trumpai paaiškinti. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija, o vietinės reikšmės viešieji keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, už pastaruosius ir atsako savivaldybė.

Apibūdinant mūsų rajono visą kelių tinklą, sakyčiau, jog jie yra vidutinės būklės. Paminėsiu kelis ruožus, kurie yra tikrai probleminiai, tai Lazdijai–Krosna, Seirijai–Meteliai, Veisiejai–Kapčiamiestis, Lazdijai–Galiniai ar Veisiejai–Leipalingis. Net toli žiūrėti nereikia, didelė problema tikrai yra ir pačiame Lazdijų mieste, tai Vilniaus ir Kauno gatvės. Būtent šie mano išvardinti keliai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. O jau ką kalbėti apie žvyrkelius, kuriuos praktiškai visus reikia bent jau žvyruoti, o mūsų rajone didžiąją dalį viso kelių tinklo sudaro būtent žvyrkeliai.

– Ar pastebite kelių būklės gerėjimo tendencijų?

– Sveiki atvykę į blogų kelių šalį! Tokie pasisveikinimo, o tuo pačiu ir informaciniai stendai turėtų stovėti visuose Lietuvos pasienio ruožuose su Lenkija ir Latvija. Daugelyje pasienio punktų net užsimerkęs gali suprasti, kad įvažiavai į savo gimtosios valstybės teritoriją. Transporto priemonių ratai peršoka nuo lygaus asfalto mūsų artimiausių kaimynių pusėje ant užlopytų duobių, suskilusio asfalto, nebūtinai užlygintų provėžų ir tarsi vikšrinių traktorių subjaurotos asfalto dangos Lietuvoje. Tą mūsų rajono gyventojai, vykstantys į Lenkiją, puikiai žino. Ir man tai yra, nepabijosiu to žodžio, ŽIAURU!

Neįmanoma būtų sugalvoti „geresnės“ strategijos, kaip akimirksniu sugadinti patį pirmąjį įspūdį apie Lietuvą į mūsų šalį autotransportu atvykstantiems svečiams, jau nekalbant apie mūsų gyventojus, kuriems byrančios pakelės, duobių apvažiavimas ar dardėjimas žvyrkeliais tapo norma ir kasdienybe.

Ar matau kelių būklės gerėjimo tendencijų? Kol kas nelabai. Girdžiu tik kalbas, kad, pvz., remontuos kelius Lazdijai–Akmeniai bei Lazdijai–Galiniai, kurie ribojasi su Lietuvos–Lenkijos siena. Čia aš kalbu būtent apie valstybinės reikšmės kelius, už kuriuos atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Jei kalbėsime apie vietinės reikšmės kelius, už kuriuos atsakinga savivaldybė, čia taip pat labai daug problemų, nuolatiniai gyventojų skundai tą įrodo.

– Nuo ko priklauso lėšų gavimas kelių tiesimui ir rekonstrukcijai?

– Jei kalbėsime apie vietinės reikšmės kelius, už kuriuos atsakinga savivaldybė, tai Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2022 m. vasario 11 d. yra patvirtinusi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo Lazdijų rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti tvarkos aprašą, kuriuo yra pavesta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti nuolatinę komisiją dėl vietinės reikšmės kelių (gatvių) naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų ir paprastojo remonto darbų, atliekamų ne mažesniame kaip 1000 m² plote, objektų prioritetinės eilės sudarymo. Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, kad savivaldybės administracijai yra teikiami prašymai dėl vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarkymo. Juos gali teikti seniūnijų seniūnai, fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys. Šie prašymai yra teikiami iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. Pagal gautus prašymus yra sudaromas prioritetinių kelių sąrašas ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris tvirtinamas taryboje. Savivaldybė, siekdama gauti lėšų valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių (gatvių) objektams finansuoti, turi nustatyta tvarka ir terminais Susisiekimo ministerijai pateikti prašymą dėl finansavimo skyrimo.

– Ar rajono valdžia pakankamai dėmesio skiria Lazdijų krašto kelių būklei gerinti?

– Nors Lazdijų rajono valdžia nepraleidžia progos pasigirti apie gerai tvarkomus rajono kelius, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Gyventojai, atliekų išvežimo tarnybos nuolat skundžiasi sunkiai pravažiuojamais keliais, kartais automobiliu iš namų pasiekti asfaltuotą kelią tampa misija neįmanoma. Laužomi automobiliai ir gadinama gyventojų nuotaika.

– Kita problema – esamų kelių priežiūra. Kadangi rajone yra daug žvyrkelių, jie blogai prižiūrimi, nelyginami. Ką galima būtų pagerinti šioje srityje? Gal pasitelkti ūkininkų techniką?

– Lazdijų rajone vietinės reikšmės kelių, už kuriuos atsakinga savivaldybė, yra 1051 km. Iš jų 116 km yra su asfalto danga, 903 km su žvyro ir 32 km su grunto danga. Skaičiai aiškiai parodo, kokie keliai pas mus daugiausia sudaro viso savivaldybės valdomo kelių tinklo. Taip, tai yra didelė problema kaimiškose vietovėse, kaip ir anksčiau minėjau, praktiškai visus žvyrkelius reiktų bent jau naujai nužvyruoti, nes tik palyginimas greideriu dažnai mažai ką padeda arba labai trumpam laikui. Taip, viena iš priemonių galbūt būtų ūkininkų pagalba, bet aš matau čia kelias problemas. Ūkininkai tokiu metu, kada reikia lyginti kelius, turi pakankamai darbo savo ūkyje, kitas dalykas – nemanau, kad su traktoriumi nugreideriuosi kelią. Taip, žiemos metu ūkininkai gali būti puiki pagalba valant snieguotus kelius, bet ir čia ne visi ūkininkai galėtų padėti, kadangi jeigu technika pirkta už ES lėšas ir nepraėjęs 5 metų laikotarpis, atliekant sniego valymo darbus seniūnijose, gali tekti grąžinti ES lėšas už įsigytą techniką.

Man patiko Alytaus rajono savivaldybės kelių priežiūros tvarka. Dėl nemažo rajono ploto sniego valymas suskirstytas pagal seniūnijas, tad vienu metu gali dirbti iki 27 sniego valymo transporto priemonių, o tai užtikrina efektyvesnę kelių priežiūrą. Savivaldybė paskelbė sniego valymo konkursą, ir pagal suskirstytas seniūnijas laimėję konkursą ūkininkai puikiai darbuojasi Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Todėl gerų pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Taip, žinau, kad ir mūsų savivaldybėje seniūnai sudaro sutartis su ūkininkais, bet pavienis sutarčių sudarymas nesprendžia problemos, čia reikėtų žiūrėti sistemiškai bei centralizuotai.

– Daug problemų kyla žiemą, kai sudėtingos oro sąlygos, sniegas, plikledis. Rajono žmonės nepatenkinti esama situacija – keliai netinkamai prižiūrimi. Kas rajone už tai atsakingas? Ar rajono valdžia kontroliuoja situaciją? Ar savivaldybėje yra tarnyba, specialistai, atsakingi už kelių ir gatvių priežiūrą? Ar yra sisteminis požiūris į šią veiklos sritį?

– Taip, problemų tokiu metų laiku daug ir visur, čia, manau, visiems geras nebūsi. Apskritai pagalvojus, kokie dabar pas mus vyrauja orai, tai kažkokia anomalija. Tai naktį -20, dieną +3, per pietus sninga, vakare lyja. Todėl iš dalies suprantu ir kelininkus, ir tuos atsakingus savivaldybės darbuotojus. Už kelius Lazdijų rajono savivaldybėje atsakingas Infrastruktūros plėtros skyrius ir vienas šio skyriaus darbuotojas. Įsivaizduoju jo krūvį, kiek problemų jis turi išspręsti, būdamas vienas atsakingas už visus rajono kelius. Kaip ir minėjau, mano manymu, centralizuotas bei sistemiškas ūkininkų pasitelkimas žiemos metu leistų daug greičiau veikti užsnigus kelius ir gyventojams sudarytų daug mažiau rūpesčių. Taip pat labai raginu seniūnus būti žmogiškais, nebūti biurokratiškais valdžios atstovais.

– Žmonės skundžiasi, kad net ir Lazdijų miesto gatvės ir šaligatviai žiemą netinkamai valomi. Ar yra bendrovė, kuri atsakinga už gatvių valymą?

– Visiškai sutinku su gyventojais dėl Lazdijų miesto priežiūros žiemą, gink, Dieve, nekaltinu nieko šioje vietoje. Manau, kad didžiausia problema yra ta, kad vienas seniūnijos darbuotojas turi su traktoriuku nuvalyti ir šaligatvius, ir automobilių stovėjimo aikšteles, ir t. t. Pats neseniai patyriau, ką reiškia pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje už savivaldybės pastato. Ten, mano manymu, nė karto nevalytas sniegas šią žiemą, nes sniego labai daug. Pamenu, anksčiau berods UAB „Lazdijų šilumos tinklai“ traktorius atvažiuodavo labai anksti ryte, kol nėra automobilių, ir čia sniegą nustumdydavo. Taip seniūnija organizuodavo darbus, kodėl dabar to nėra, sunku pasakyti, o tas vienas traktoriukas tikrai maža pagalba visam miestui. Žinau, kad kituose rajonuose šaligatvius valo keturračiais. Galima ir pas mus daugiau technikos nupirkti, tada miestas blizgėtų.

https://dzukuzinios.lt/2024/01/deivydas-palacionis-sveiki-atvyke-i-blogu-keliu-sali/