Debiutiniame sezone – sudėties išskirtinumas bei „kietas riešutėlis“ visiems

Nurimus aistroms ir finišavus 2019 metų LFF I lygos sezonui, vertą atkreipti dėmesį į vieną išskirtinę lygos komandą, kuri iš visų išsiskyrė savo sudėtimi. Ši ekipa - 2019 metais lygoje debiutavusi FA „Šiauliai". Šiauliečiai lygoje išsiskyrė tuo, kad visi aikštėje šiame sezone pasirodę futbolininkai - vietiniai žaidėjai arba nuo pat mažų dienų tobulėjo futbolo akademijoje „Šiauliai".

Renato Vestarto bei Tado Šalkausko treniruojama FA „Šiauliai" komanda turėjo išties gerą debiutinį sezoną, ilgai kovojo dėl aukštesnių lygos vietų, o galutinėje rikiuotėje užėmė šeštąją vieta LFF I lygoje.

Prieš sezoną Šiaulių futbolininkams buvo išsikeltas tikslas patekti į pirmąjį aštuntuką turnyrinėje lentelėje, o startavus sezonui, daugeliui atrodė, kad šiauliečiai bus kur kas aukščiau, nes pirmosiose rungtynėse savo varžovus tiesiog triuškino. Vėliau FA „Šiauliai" papuolė į savotišką duobę, tačiau iš jos išlipo bei šiauliečiai ir toliau išliko varžovams nerimą kelianti ekipa šiame sezone.

Per dvidešimt aštuonerias rungtynes Šiaulių komanda laimėjo keturiolika rungtynių, pasiekė penkerias lygiąsias ir varžovams nusileido devynis kartus. Šiauliečiai per šį sezoną pelnė šešiasdešimt vieną įvartį bei trisdešimt septynis kartus traukė kamuolį iš savų vartų. Tiesa, šiauliečiai buvo iškovoję viena pergale daugiau, tačiau sezono eigoje iš lygos pasitraukė „Stumbras B" bei Šiaulių komandos pergalė prieš šią ekipą buvo anuliuota.

Šiame sezone Šiaulių komandoje būtų galima išskirti tris svarbiausius atakuojančius žaidėjus - tai vyriausias ekipos žaidėjas Vaidas Viktoravičius, kuris praleido vos vienerias komandos rungtynes bei pelnė dešimt įvarčių. Rezultatyviausiai komandoje žaidė Donatas Konikas, kuris įmušė keturiolika įvarčių, tačiau sezono eigoje kentėjo nuo traumų bei praleido net dvylika komandos rungtynių. Šiame sezone kone ryškiausiai sužibo Justas Petravičius, kuris įmušė dvylika įvarčių, ne kartą asistavo savo komandos draugams bei visus žavėjo savo įspūdingais reidais su kamuoliu. Pastarasis buvo išrinktas ir į lygos simbolinį vienuoliktuką. Šiaulių komandoje šiame sezone visose rungtynėse aikštėje pasirodė tik vienas žaidėjas - vartininkas Gustas Baliutavičius.

Taip pat 2019 metų sezone vyrų futbole Šiaulių komandoje debiutavo ir labai daug jaunimo, kurie taip pat ryškiai prisidėjo prie komandos žaidimo bei ne kartą šiame sezone sulaukė ir Lietuvos jaunimo rinktinių trenerių dėmesio. Joms atstovavo šie žaidėjai: Deividas Dovydaitis (U-17), Grantas Jaseliūnas (U-17), Emilis Gasiūnas (U-17), Matas Gasiūnas (U-17), Gabrielius Micevičius (U-17), Gabijus Micevičius (U-17), Karolis Mantinis (U-18), Kristupas Mantinis (U-18), Modestas Vainikaitis (U-18), Jonas Lukas Kovalskis (U-18), Deividas Puodžiūnas (U-18; U-19), Dovydas Jansonas (U-18; U-19) bei anksčiau jau minėtas Donatas Konikas (U-21), o pasibaigus sezonui į U-22 rinktinę sulaukė kvietimo Dominykas Kubilinskas, Gustas Baliutavičius ir Sergej Amirzian, kuris taip pat atstovavo U-21 rinktinę.

Verta pabrėžti ir tai, jog šiauliečiai visą sezoną neleido atsikvėpti ir vieniems iš lygos lyderių. Sykį laimėta prieš čempionus - Telšių „Džiugo" futbolininkus. Be LFF I lygos šiauliečiai rungtyniavo ir SHARP LFF taurėje - pasiektas aštuntfinalio barjeras, tačiau jame, tik po pratęsimo, nusileista aukščiausioje šalies lygoje rungtyniaujantiems FK „Panevėžys" futbolininkams.

Apie debiutinį Šiaulių komandos sezoną mintimis pasidalino komandai vadovavęs vyriausiasis treneris Renatas Vestartas.

- Treneri, baigėsi debiutinis komandos sezonas. Nurimus aistroms, kaip vertinate šį sezoną?

- Jeigu atmetus, kad sezono eigoje galbūt matėsi, jog galime geriau, vertinčiau teigiamai. Ta šešta vieta, aišku, galėjo būti ir geresnė, bet galėjo būti ir blogesnė, nes tam tikros priežastys kaip - žaidėjų traumos, kurių negali suplanuoti, šiek tiek „pakišo koją", tačiau sezoną įvertinkime teigiamai.

- Ar pavyko įgyvendinti iškeltus tikslus prieš sezoną?

- Apie tikslus, jei apie tokius formalius - patekti į pirmąjį aštuonetą. Taip, patekome, bet apie mano asmeninius tikslus, tai sakyčiau, kad tikrai mums pasiteisino dalyvavimas LFF I lygoje. Jauni žaidėjai, kurie yra gimę 2002 metais, dar praeitais metais dalyvavo U-17 čempionate, o šiemet jie tikrai pilnai atsiskleidė, kai kurie mane net nustebino turbūt 100 procentų. Kai kuriems žaidėjams planavome gal tik atsarginių žaidėjų rolę ar tik treniruočių partnerio, bet kai kurie tapo ir pagrindo žaidėjais bei jų minutės aikštelėje tapo visai kitokios nei, kad mes planavome.

- Kaip manote, ar kažko trūko šiame sezone?

- Žinoma, trūko šešių taškų ir būtume sezoną baigę kaip lygos prizininkai. Dėl kai kurių rungtynių iki dabar dar negaliu sau atleisti ir komandai negaliu atleisti (šypsosi - aut. past.). Na, pora rungtynių, manau, tikrai galėjome sužaisti geriau. Žaidėjai, mūsų jauni - jų potencialas yra tikrai didžiulis, tačiau vien už potencialą taškų negausi. Tu turi stengtis, turi vykdyti užduoti, o pora rungtynių su nusiteikimu ir žaidybine drausme, mes tikrai sužaidėme ne kaip. Mano nuomone, mes šiame sezone galėjome finišuoti aukštesnėje vietoje.

- Kaip pačiam, kaip treneriui sezonas?

- Na, pačiam, kaip treneriui šis sezonas buvo be galo įdomus. Jau eilę metų dirbau su U-17 amžiaus komandomis. Kiekvieną kartą, paėmus naują komandą ir ją užauginti iki U-17 jau buvo tokia savotiška rutina - ir metodai, ir priemonės jau yra aiškios, laukiantys iššūkiai taip pat yra kaip ir aiškūs. Toks darbas jau buvo kaip ir rutininis, todėl šie metai, man kaip treneriui, buvo fantastiniai. Buvo daug analizės, labai daug darbo su skirtingų charakterių žaidėjais, todėl šiuo sezonu tiesiog mėgavausi.

- Ką po šio sezono išskirtumėte iš žaidėjų, kurie efektyviausiai pildė Jūsų planus bei buvo komandos kertiniai žaidėjai?

- Asmeniškai išskirti ką gal nelabai norėčiau, nes kiekvienos rungtynės turėjo savo specifika. Jeigu žaidėme pirmu numeriu, tai labiau gal didesnę reikšmę turėjo puolimo grandies žaidėjai. Kai žaidėme su stipriomis komandomis, kaip Telšių „Džiugas" ar Kėdainių „Nevėžis" - vartininkas ir gynyba turėjo pagrindinį vaidmenį. Taip, kad kažką labai išskirti - sudėtinga. Na, bet pavyzdžiui Gustas Baliutavičius - jeigu dar prieš metus buvo lyg aikštėje pasimetęs jaunuolis, tai šiemet tapo tikrai tvirtu ir patikimu vartų sargu. Pagrindinių centro gynėjų pora irgi tikrai sužaidė užtikrintą sezoną, tenkino ir centro saugų žaidimas, taip pat - ir puolėjų bei krašto saugų. Taip, kad asmeniškai kažko išskirti nenorėčiau. Visi žaidėjai - užaugę mūsų akademijoje ir visi žino mūsų žaidybinį planą bei reikalavimus, supranta mūsų „kodinius" žodžius, kuriuos naudojame per treniruotes ir rungtynes. Tas tarpusavio supratimas tarp trenerių ir žaidėjų - tikrai yra. Aišku, buvo ir sunkių momentų, kai reikėjo asmenines charakterio savybes pademonstruoti. Čia galbūt dėl jauno amžiaus ar apimančių emocijų. Galbūt čia ir buvo šiek tiek silpnesnė vieta, tačiau, manau, tai stengsimės pataisyti ateityje.

- Kaip vertintumėte jaunimo pasirodymą šiame sezone?

- Kalbant apie jaunimą, pas mus buvo tik keturi žaidėjai, kurie vyresni nei 21 metų. Bet jeigu imant žaidėjus, kurie pas mus yra patys jauniausi - 2002 metų ar net 2003 metų gimimo vaikinai, tai tikrai viršijo visus mūsų lūkesčius. Ugnius Selvenis buvo vienas iš pagrindinių gynybinio plano žaidėjų ir jo žaidimo kokybė tikrai tenkino, broliai Mantiniai - sužaidė labai puikų sezoną, Modestas Vainikaitis ir Dovydas Jansonas yra tikrai puikūs ir patikimi vaikinai. Sakyčiau visi vaikinai visiškai atitinkantys LFF I lygos žaidėjų statusą, tikrai gali žaisti ir viskas su jais yra tvarkoje. Taip pat, kaip ir anksčiau minėjau, išbandėme keletą ir 2003 metų amžiaus komandos žaidėjų, kai jų varžybų grafikai nesutapdavo su mūsų grafikais. Bandėme kelis jaunuolius įlieti į vyrų futbolą ir tikrai matosi, jog pas juos potencialas yra didžiulis ir tikrai galvosime apie jų integraciją ir žaidybinį laiką kitų metų LFF I lygos sezone.

- Koks buvo jausmas, kai pasiilgę futbolo šiauliečiai užpildydavo stadiono tribūnas ir susidomėjimas mieste vis augo? Ar tikėjotės, kad taip greitai sulauksite Šiaulių miesto gyventojų dėmesio?

- Futbolą šiauliečiai mylėjo jau nuo senų laikų, ką galiu pasakyti - daug metų lankydavausi stadione. Šiemet kuo publika išsiskyrė - padidėjo moteriškoji pusė, atsirado vaikų, kurie eina į futbolą bei kuriems įdomu ir toks reiškinys bei mūsų ta strategija, kad Šiauliuose žaistų tik šiauliečiai ir akademijos auklėtiniai, sakyčiau labai pasiteisino, atsirado papildomai besidominčių žmonių tuo dalyku. Dar tikrai nebuvau matęs, kad jaunieji akademijos auklėtiniai po rungtynių žaidėjų prašytų autografų ar bendros nuotraukos po rungtynių ar net per treniruotę. Tie vaikai savo treniruočių metu, šalia savęs mato besitreniruojančius pirmos komandos žaidėjus, jiems tai yra didžiulė motyvacija, jie ateina į aikštę, džiaugiasi ir palaiko. Taip pat tikimės ne tik užsiauginti savų žaidėjų - šiauliečių, kurie atitiktų A lygos lygmenį ir su jais žaisti joje, bet ir užsiauginti žiūrovus, kurie pažinotų žaidėjus, augtų šalia žaidėjų. Aš tikrai manau, kad per pastaruosius 4-5 metus mes užsiauginsime tikrai stiprų vietinį jaunimą, kuriems nereikės emigruoti ar išvažiuoti. Tikimės, kad liks Šiauliuose ir, manau, kad šiauliečiai tai tikrai įvertins ir bus įdomu ateiti pasižiūrėti, kaip žaidžia čia užaugę žaidėjai.