Debesys virš kalėdinės eglutės

Artėjančios Kalėdos kvepia mandarinais, cinamonu ir gvazdikėliais, dvelkia stebuklo išsipildymo laukimo nuojauta ir jaukiais prisiminimais. Labiausiai nesinorėtų, kad Kalėdos pakviptų politika. Kam jau kam, o jai ant tos šiugždančios baltos staltiesės, kuri lyg sniego pusnis netrukus nusileis ant mūsų kalėdinių stalų, vietos tikrai nepaskaičiuota. Deja...

Šįkart į politikų diskusijų ratą pakliuvo kalėdinė Kaišiadorių eglė. Tiksliau – jos forma ir kaina. Lapkričio 28 dieną vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje apie tai kalbėta daug, apsimėtyta ironiškomis šypsenomis ir komentarais. Dirbtinė – ar natūrali, dovanota – ar eglišakėm apkaišytas 11 300 eurų kainuojantis šiemet ilgam laikui įsigytas karkasas?

Iš vienos pusės – kaltinimai, kad švaistomi pinigai, iš kitos – įtarimai, kad kažkas nori pasireklamuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus: – Algimantai, tavo problema kad esi opozicijoje. Jei būtum pozicija, būtum pastatęs eglę, - šią repliką posėdyje A. Radvilai, siūliusiam eglę padovanoti, adresavo tarybos narys K. Moroza. – Negaliu pakęsti intrigų ir skandalų „iš nieko“, tačiau kai kuriems tarybos nariams, kaip susidaro įspūdis, to labai reikia, jie turbūt ruošiasi ateinantiems Seimo rinkimams, - vėliau „Atspindžiams“ sakė Kaišiadorių miesto seniūnė Giedrė Pavasarytė.
SKIRTINGI „PRISIMINIMAI“...

Po šio posėdžio „Atspindžiuose“ apsilankė verslininkas, savivaldybės tarybos narys Algimantas Radvila, kuris redaktorės paprašė pagvildenti temą, kodėl nebuvo priimtas jo pasiūlymas T. Matulionio aikštėje pastatyti rajono gyventojo dovanotą kalėdinę eglutę, kurią, pasak A. Radvilos, jis pats būtų atgabenęs savo lėšomis.

– Nors su savo pasiūlymu raštu į merą kreipiausi dar lapkričio 22 dieną, atsakymo negavau iki šiol, - skundėsi A. Radvila, kuris redakcijoje paliko lapkričio 21 dieną parašytą ir 22 dieną sekretoriate vizuotą raštą dėl kalėdinės eglės dovanojimo:

„Siekiant sutaupyti Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto lėšas, prašau skubos tvarka svarstyti klausimą dėl gyventojo iniciatyvos padovanoti miestui eglę, dėl jos galimybės įrengti ir papuošti centrinėje miesto aikštėje. Taip būtų įprasmintas Kaišiadorių rajono gyventojo geranoriškas pasiūlymas ir nereikėtų išlaidauti perkant ir ieškant gyvų ar dirbtinių eglių“, - rašoma jame.

Šį raštą verslininkas priminė ir tarybos posėdyje. Administracijos direktorius M. Nasevičius paaiškino, jog ir dovanotos eglės kainuoja nemažai. Jis pateikė pavyzdį, kad praėjusiais metais urėdijos eglės atgabenimas bei įstatymas į jai paruoštą vietą, kranų nuoma kainavo daugiau kaip 4 tūkstančius eurų. Tad buvo nuspręsta įsigyti metalinį karkasą, kuris gali tarnauti ne vienerius metus, o atsipirktų jau per trejus.

Viešuosius pirkimus vykdė miesto seniūnija. Į direktoriaus pasisakymą sureagavo A. Radvila: – Skambinau Pavasarytei (Kaišiadorių miesto seniūnei G. Pavasarytei – aut. past.), kokį, sakau, Pavasaryte, priėmėt sprendimą. Ir aš pasakiau – mes eglę dovanojame, aš asmeniškai kaip tarybos narys, kaip verslininkas, savo lėšomis ir pastatysiu. Neklaidinkit žmonių – būtų eglė ir pastatyta!

Iš tiesų – atrodo, ko daugiau bereikia – rumšiškėnas A. Drazdys dovanoja eglę, verslininkas A. Radvila apmoka jos atgabenimo bei įrengimo išlaidas – ir 11 tūkstančių eurų lieka savivaldybės biudžete. Tačiau ir administracijos direktorius, ir miesto seniūnė, ir, pagaliau, meras sakė apie tai, kad A. Radvila pasiruošęs apmokėti išlaidas, sužinoję tik posėdžio metu. Štai ką seniūnė G. Pavasarytė rašo atsakyme „Atspindžiams“:

„Esu stipriai šokiruota tarybos narių V. Ceslevičiaus, A. Gerulaitienės ir A. Radvilos pasisakymais viešame tarybos posėdyje. Mano nuomone, tai gyventojų klaidinimas ir „smegenų pudrinimas“. Situacija nėra tokia, kaip ją bandė pateikti A. Radvila. Šių metų lapkričio 21 dieną savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius mane pasikvietė ir parodė mero pavaduotojo Dariaus Vilimo jam siųstą nuotrauką, kurioje buvo užfiksuota graži sidabrinė eglė, kartu su direktoriumi paskambinome mero pavaduotojui ir pasiteiravom, kokio aukščio yra siūloma eglė, išgirdome atsakymą, kad kokių 11 metrų turėtų būti.

Visi pasikalbėję priėmėme sprendimą, kad ji mums per žema, nes aikštėje visuomet būdavo puošiama apie 14 metrų aukščio natūrali eglė, kurią dovanodavo Kaišiadorių miškų urėdija, tačiau po urėdijų reformos to daryti jau nebegali. Lapkričio 22 d. apie 12.00 valandą man paskambino administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius ir pranešė, kad yra skubus eglės pasiūlymas, nuėjusi į direktoriaus kabinetą pamačiau tarybos nario Algimanto Radvilos pasirašytą raštą ir prie jo pridėtą tą pačią mero pavaduotojo lapkričio 21 d. siųstos eglės nuotrauką. Grįžusi į savo kabinetą ir apie 12.05 val. paskambinau Algimantui Radvilai, pasakiau, kad jau mačiau šios eglės nuotrauką eglę ir paprašiau patikslinti eglės aukštį.

Taip pat paaiškinau, kad konstrukcija žemėje eglei įstatyti yra 1,80 metro gylio, tad būtent tiek įstačius eglė pažemėja. Algimantas Radvila pažadėjo patikslinti eglės aukštį, bet daugiau taip ir nepaskambino. Apie eglės atvežimo ir pastatymo kaštų padengimą jokios kalbos net nebuvo, mano pokalbį girdėjo keli liudininkai. Esu nuoširdi ir visada stengiuosi savo darbą atlikti gerai, negaliu pakęsti intrigų ir „iš nieko“ skandalų, tačiau šiems Tarybos nariams to labai reikia, jie turbūt ruošiasi ateinantiems Seimo rinkimams. Gaila tų žmonių, kurie jais tiki ir pasitiki.

Biudžetas 2019 metams buvo patvirtintas vasario mėnesį, jame buvo numatyta suma Kalėdų eglės puošimui. Biudžeto grupėje buvo pristatyta karkasinės eglės pirkimo idėja, kuriai buvo pritarta. Vasario mėnesio tarybos posėdžio metu buvo balsuojama, tarp balsavusių „už“ buvo ir tie, kurie dabar piktinasi. Kaišiadorys nėra provincija, šiuo metu mieste vykdomi projektai, kurie tik pavers miestą gražesniu ir tvarkingesniu.

Nuoširdžiai manau, jog mes tikrai nesame prastesni už kitus Lietuvos miestus ir privalome žengti į priekį, tapti vieta, patrauklia turistams, verslui ir jaunoms šeimoms įsikurti. Džiaugiuosi savo praėjusių metų idėja prie eglės statyti dar ir šviečiančias dekoracijas – dovanas, jų spalvingumas pritraukė daug lankytojų ir nuotraukų šalia šios instaliacijos buvo pilna socialiniuose tinkluose. Tad kodėl turime sustoti ir šįmet nepadaryti ko nors įspūdingesnio?

Aš nelaikau to varžymusi ar lenktyniavimu, manau, tai mūsų žengimas į priekį ir noras būti matomais ir patraukliais. Na, žinoma, prisidėsime ir mes maža dalimi prie klimato kaitos mažinimo nenukirsdami gyvos miško eglės, o įsigytas karkasas gali tarnauti iki dešimties metų, tad jis ne tik atsipirks, bet ir sutaupys ne vieną tūkstantį eurų“.
T. MATULIONIO AIKŠTĖJE JAU PAKVIPO KALĖDOMIS

Gruodžio 4-ąją kalėdinės mesto eglės karkasas jau pradėtas puošti eglišakėmis, kurias dovanų atgabeno Valstybinės miškų urėdijos Kaišiadorių padalinys. Nors eglišakių, kurių vienos ilgis apie 1,5 metro aikštėje kūpsojo nemaža virtinė, jas apžiūrinėdami savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius ir miesto seniūnė Giedrė Pavasarytė girininko prašė atvežti dar kelis kartus tiek – papuošti galingą karkasą šakų reikia daug.

Gerai, kad urėdija tai supranta ir sutiko padėti. – Labai tikiuosi, kad šiemet mūsų kalėdinė eglutė bus graži, kad neatrodysime prasčiau už kitus rajonų centrus, - sakė seniūnė, kuri pagrindine kalėdine puošmena pradėjo rūpintis dar vasaros pradžioje. – Tarėmės, ieškojome įvairių variantų, įvertinome praėjusių švenčių pamokas ir finansinius kaštus, - kalbėjo ji.

Seniūnė su administracijos direktoriumi M. Nasevičiumi prisiminė ir praėjusius metus, kai gavę Miškų urėdijos pažadą padovanoti eglę, leidosi į jos paieškas. – Tinkamą surasti sunku – turi būti graži iš visų pusių, o tam reikia, kad augtų pakankamai nemažoje erdvėje. Tokių mūsų miškuose nedaug. Suradome Būdos girininkijoje 30 metrų aukščio eglę, - pasakojo pašnekovai, prisipažinę, jog kiek pagailo gražaus medžio: iš trisdešimties metrų net 15 teko nupjauti, į Kaišiadoris eglė atvažiavo jau perpus žemesnė, o galėjo dar ilgai puošti mišką. Šiemet su girininku apvaikščiojo Tarpumiškio mišką, tačiau nesėkmingai.

Pasak seniūnės, Kauno rajone yra medelynas, kuris specialiai augina didžiules egles, tačiau jų kaina – beveik tokia pati, kaip to metalinio karkaso, kurį nusprendė įsigyti. Skirtumas tas, kad karkasas tarnaus ne vienerius metus, o gyva eglutė – tik per šventes. Kaip sakė M. Nasevičius ir G. Pavasarytė, miesto seniūnija pradėjo viešųjų pirkimų procedūrą, tačiau prieš tai apklausė dvi vietines įmones – „Dinapolį“ ir V. Puroklio IĮ, tačiau karkaso pagaminti šie nesutiko.

Įvertinus dviejų įmonių pateiktus pasiūlymus, pasirinktas pigiausias – 11 300 €. Tačiau sutartį su UAB „Lambent Studio“ pasirašė tik po savivaldybės tarybos posėdžio, kai buvo gautas pritarimas. – Susirinkę dar kartą apsvarstėme posėdyje išgirstus pasiūlymus ir visgi likome prie planų įsigyti karkasą, kuris ilgai tarnaus ir todėl yra taupesnis variantas. Atsižvelgę į pastabas dėl to, kad nuo eglės į fontaną pribyra spyglių, karkasą nusprendėme montuoti kitoje vietoje.

Dėl tarimosi su bendruomene – kalėdinės eglės puošyba buvo aptarta su gyventojų išrinktais seniūnaičiais, - kalbėjo Kaišiadorių seniūnė G. Pavasarytė, kuri atsiprašė kaišiadoriečių, jog dėl mieste vykstančių remonto darbų šiemet gatvių šviestuvų atramos liks be puošmenų.
ŠVENTINIO BLIZGESIO KAINA

Sakoma, dėl skonio nesiginčijama, todėl sunku vertinti, kas yra gražiau ir prasmingiau: vieniems – kuklus natūralumas, kitiems – lygiavimasis į laikmetį. Pagaliau, gal ir nereikia: kiekvienas savo namus Kalėdoms papuošime taip, kaip norime.

O šiandieninės mados kainuoja brangiai, kartais – net sunkiai suvokiamai brangiai. Kiek pavyko, šalies žiniasklaidoje radome duomenų apie praėjusių metinių šventinių papuošimų kainas. 2017 metų sostinės kalėdinės eglės vien papuošimas kainavo 11,2 tūkst. € be PVM, visas šventės biudžetas – arti 300 tūkst. €; Kaune eglė, 12 namelių, 10 medžių Rotušės aikštėje kainavo apie 80 tūkst. €; Panevėžio eglutės pastatymas ir puošyba kainavo daugiau nei 64 tūkst. €, eglutės įžiebimo šventei čia išleista 15 tūkst. € (visas šventinis biudžetas – 149,8 tūkst. €).

Šiauliuose 38 tūkst. € sumokėta už eglutės konstrukcijos nuomą, eglišakes bei puošybą. Alytuje eglutė papuošta už 30 tūkst. €, Marijampolė planavo eglutei bei visos šventės programai skirti nuo 80 iki 100 eurų. Beje, Suvalkijos sostinėje nemažą dalį šios sumos finansavo rėmėjai. Įspūdingoji Širvintų eglė, pasak vietos rajono spaudos, kainavo 23 tūkst. €. Vargu bau, ar šiemet eglučių blizgesys kainuos pigiau.

Romualda Suslavičienė