Davidas Schultzas: kai į debatų kovą stoja kandidatai į JAV viceprezidentus – kokia to prasmė?

Jungtinėse Valstijose kandidatų į viceprezidentus debatai paprastai nėra svarbūs. Taip gali būti ir su spalio 1-ąją vykusiais debatais tarp respublikono JD Vance'o ir demokrato Timo Walzo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu apklausų rezultatai yra labai artimi, debatų, kurie išjudintų kad ir kelis rinkėjus, gali pakakti, kad rinkimų rezultatai pasikeistų.

Stebėtina, kad J. Vance'o ir Walzo debatai buvo mandagūs ir pakankamai dalykiški, palyginti su prieš kelias savaites vykusiais Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris debatais. Atrodė, kad tiek JD Vance'as, tiek T. Walzas stengėsi būti nuoširdūs, papildyti vienas kitą ir bandė rasti bendrą kalbą.

Vis dėlto akivaizdu, kad jie išdėstė skirtingas vizijas Jungtinėms Valstijoms įvairiais klausimais, susijusiais su ekonomika, reprodukcinėmis teisėmis ir ginklais.

Debatuose nebuvo aptarti Ukrainos ar Europos saugumo klausimai.  Tai nebuvo netikėta, nes dabar dėmesys sutelktas į Izraelį, Gazą ir didesnio karo Artimuosiuose Rytuose perspektyvas.

Daugiausia dėmesio debatų metu buvo skiriama JAV vidaus klausimams, įskaitant klausimus apie Amerikos demokratijos likimą, abortus, ekonomiką, sveikatos apsaugą ir tai, kaip vertinti 2021 m. sausio 6 d. vykusį JAV Kapitolijaus šturmą. 

Daugumos vertinimų duomenimis, debatai buvo arba lygūs, kaip rodo CNN apklausos, arba, debatų specialistų, žinovų ir ekspertų nuomone, šiek tiek palankesni JD Vance'ui.

Svarbiausias dalykas, kuris turi įvykti kandidatų į viceprezidentus debatuose, yra nepakenkti. Nė vienas iš kandidatų nepadarė jokios rimtos klaidos.

Antroji taisyklė – priversti oponentą padaryti rimtą klaidą. Ir vėl, nė vienas iš jų to nepadarė. Ir trečia, ginti savo kandidatą į prezidentus bei išdėstyti jo viziją. Abu jie tai padarė gerai.

Daug įdomiau bus stebėti, ar per kelias ateinančias dienas įvykę kandidatų į viceprezidentus debatai kaip nors pakeis JAV prezidento rinkimų eigą.  Mažai tikėtina, kad tai įvyks.

Mažai tikėtina, nes rinkėjai atrodo tokie poliarizuoti ir apsisprendę, kad atrodo, jog neapsisprendusių rinkėjų yra labai nedaug. Iš praeities taip pat žinome, kad debatai dėl viceprezidento posto retai turi reikšmės, jei apskritai turi, arba kad kandidatai į viceprezidentus rūpi rinkėjams, kurie renkasi, už ką balsuoti.

Vienintelė reikšminga išimtis naujausioje istorijoje buvo 2008 m., kai buvo įrodymų, kad gubernatorė Sarah Palin galėjo pakenkti Johnui McCainui, kandidatavusiam į prezidentus.

Nors tose lenktynėse Johnas McCainas tikriausiai ir taip būtų pralaimėjęs, manoma, kad S. Palin dar labiau padidino jo pralaimėjimo galimybę plačiosios visuomenės akyse.

Išskyrus Donaldo Trumpo ir Joe Bideno debatus, 2024 m. JAV prezidento rinkimai jau daugiau nei metus yra gana stabilūs. Visuomenė iš esmės apsisprendė dėl D. Trumpo, o dabar, kai J. Bideną pakeitė K. Harris, iš esmės apsisprendė ir dėl jos.

Per pastaruosius porą mėnesių įvyko du pasikėsinimai nužudyti, Demokratų nacionalinis suvažiavimas, Respublikonų nacionalinis suvažiavimas ir vieni prezidentiniai debatai, bet, atrodo, dėl viso to neįvyko joks ženklus poslinkis apklausų rezultatuose.

Tikėtina, kad neįvyks ir po viceprezidentinių debatų.   

Tačiau nepamirškite, kad kalbame ne apie šimtų tūkstančių rinkėjų patraukimą į vieną ar kitą pusę. Tai rinkimai, kurių metu rezultatus lems 150-200 tūkst. rinkėjų šešiose ar net keliose svyruojančiose valstijose. Debatai dėl viceprezidento posto gali ne tiek pakeisti žmonių nuomonę, kiek paveikti tai, ar žmonės ateis balsuoti, ar vis dėlto nuspręs neiti balsuoti rinkimų dieną.

Pavyzdžiui, Pensilvanijos valstijoje kalbėjausi su šios valstijos žurnalistu, kuris sakė, kad rinkimus gali lemti tai, ką nuspręs apie 30 tūkst. rinkėjų. Tai atkaklūs prezidento rinkimai, ir šiuo metu apklausos rodo, kad lapkritį gali laimėti bet kuris iš kandidatų.

Abiejų kandidatų pranašumas lemiamose svyruojančiose valstijose neviršija statistinės paklaidos ribų. Apskritai, paskutinį prezidento rinkimų mėnesį apklausų rezultatai yra pernelyg artimi, kad būtų galima spręsti apie rinkimų baigtį. Daugelyje valstijų jau vyksta balsavimas, o artėjant rinkimams vis mažiau žmonių reikia įtikinti, už ką balsuoti, jei apskritai reikia.  Dabar kyla tik klausimas, ar rinkimų dieną žmonės ateis balsuoti, ar liks namuose?

Galiausiai, žiūrint debatus, atrodė, kad tiek T. Walzas, tiek JD Vance'as save pristatė kaip nuosaikesnius ir labiau centristinius, nei yra iš tikrųjų.

Tai galėjo būti atviros pastangos bandyti patraukti tuos, kaip manoma, neapsisprendusius ir centristinius rinkėjus Vidurio Vakarų svyruojančiose valstijose. Abu jie buvo pasirinkti, nes yra iš Vidurio Vakarų, darant prielaidą, kad lapkričio 5 d. jie bus patrauklūs kitiems Vidurio Vakarų gyventojams. Pažiūrėsime, kam ši strategija pasiteisins.

Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.