Daukanto aikštėje protestas dėl migrantų apgręžimo politikos: nutiesė koncertinos juostą

Apie pusšimtį protestuotojų prie prezidentūros būriavosi nešini būgnais bei plakatais, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl įstatymo, kuriuo suteiktas teisinis pagrindas pasieniečiams apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius. „Kilotaitė Balė“, turint omenyje vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, rašoma viename iš į koncertiną įpintų plakatų.

 

Kiek ilgiau kaip valandą aktyvistai skandavo įvairius šūkius: „Gėda, Nausėda“, „Stop Kasčiūno propagandai“, „Deportuokite Kasčiūną“, „Žmonės nėra kontrabanda“. Abipus ištiestos koncertinos susirinkusieji mėtė kamuoliukus. Pasak „Sienos grupės“ savanorės Emilijos Švobaitės, taip siekta atkreipti dėmesį, kad migrantų gyvenimai – nėra žaidimas.

 

„Norisi parodyti, kad šiuo metu mes žaidžiame žmonių gyvenimais, likimais, sveikata, žmonių gyvybe, mėtydami juos iš vienos sienos pusės į kitą. Elgiamės taip pat, kaip elgiasi mums priešiška valstybė“, – žurnalistams sakė „Sienos grupės“ atstovė.

 

Aktyvistai tvirtina, kad įstatyme numatyta tvarka neleidžia užtikrinti, jog į šalį bandantys patekti migrantai galėtų pasinaudoti tarptautine apsauga. Be to, jų teigimu, pagal naujus teisės aktus nėra įmanomas ir individualus užsieniečio sveikatos būklės, prieglobsčio ir kitų poreikių vertinimas.

 

Keliamas klausimas ir dėl naujo instituto – pasieniečių rėmėjų. Pasak protestuotojų, šiems savanoriams įstatyme numatyta teisė panaudoti jėgą.

 

„Tai kelia pavojų, kad ekstremistai, kraštutinių dešiniųjų radikalai iš Lietuvos ir net gi kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai pasinaudos galimybe smurtauti prieš migruojančius žmones, siekiančius tarptautinės apsaugos“, – rašo renginio organizatoriai.

 

Aktyvistai nerimauja ir dėl ribojimo Lietuvos piliečiams patekti į pasienio zoną. Tai, pasak jų, užkerta kelią veikti ir teikti humanitarinę pagalbą bei žmogaus teisių stebėseną atliekančioms organizacijoms.

 

Protestuotojai ketino prašyti šalies vadovo vetuoti įstatymą, tačiau trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda jį pasirašė.

 

Kaip ELTA skelbė jau anksčiau, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteiktas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.

 

Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.

 

Nors pastaroji įstatymo iniciatyva sulaukia žmogaus teisių aktyvistų kritikos, VRM tvirtina, kad pakeitimai atliepia šiandienines aktualijas ir užtikrina šalies nacionalinį saugumą, stiprina valstybės sienos apsaugą.

 

Taip pat akcentuojama, kad teisės aktais įtvirtinami ir tam tikri saugikliai – pavyzdžiui, užkirsti kelią migrantams patekti į šalį būtų galima tik po oficialaus Vyriausybės sprendimo, atliepiančio Nacionalinio saugumo komisijos rekomendacijas.

 

Be to, įstatyme numatomos išimtys pažeidžiamiems užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karo, persekiojimo ar siekiantiems patekti į šalį humanitariniais tikslais – tokie asmenys į Lietuvą būtų įleidžiami. Tuo metu neįleidžiamiems užsieniečiams, esant poreikiui, būtų teikiama medicinos ar kita humanitarinė pagalba.

 

Valstybės vadovui pasirašius įstatymą, pastaroji apgręžimo politika įsigalios nuo gegužės 3 d.