Daugiausiai vartotojų nusiskundimų - dėl avalynės

Trijų šių metų ketvirčių rezultatai rodo, kad iš visų Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išnagrinėtų ginčų 79 proc. išnagrinėta vartojimo prekių srityje. 40 proc. šių ginčų kilo dėl drabužių bei avalynės kokybės: vartotojai skundėsi greitai nusidėvinčiais drabužiais, atsiklijuojančia, peršlampančia ar dažančia avalyne, teigia VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.

Per tris 2018 metų ketvirčius Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukė net 19 864 asmenų kreipimųsi ir, palyginti su ankstesnių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo 7 proc. Tiek vartotojai, tiek verslininkai dažniausiai informacijos ar konsultacijos kreipėsi telefonu, taip pat asmenys prašė pateikti situacijos ar teisės aktų nuostatų išaiškinimą, Tarnybos specialisto vertinimą ar išnagrinėti vartotojo ir verslininko ginčą vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Vartojimo prekės - kasmet daugiausiai vartotojų nusiskundimų sulaukianti sritis. 2018 metų trijų ketvirčių duomenimis, iš visų Tarnyboje išnagrinėtų vartojimo ginčų 79 proc. išnagrinėta vartojimo prekių srityje. 40 proc. šių ginčų kilo dėl drabužių bei avalynės kokybės: vartotojai skundėsi greitai nusidėvinčiais drabužiais, atsiklijuojančia, peršlampančia ar dažančia avalyne ir pan.

Kitų prekių srityje aktualiomis išliko problemos dėl mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių, buitinių namų ūkio prietaisų bei interjero reikmenų kokybės. Dažniausiai vartotojai kėlė reikalavimą grąžinti už nekokybiškas prekes sumokėtus pinigus.

Skatindama ūkio subjektus laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, analizuojamu laikotarpiu Tarnyba organizavo daug mokymų bei seminarų verslininkams, supažindindama įvairių sektorių pardavėjus, gamintojus bei platintojus su privalomais reikalavimais ne maisto produktų teikimui į rinką, ypač didelį dėmesį skirdama avalynės, tekstilės gaminių ir elektrotechnikos gaminių teikimo į rinką reikalavimams.

Nors laisvalaikio ir pramogų paslaugos turėtų kelti teigiamus įspūdžius, šioje paslaugų srityje vis dar sulaukiama nemažai vartotojų skundų. Nurodytu laikotarpiu vartotojai dažniausiai kreipėsi dėl atšauktų ar nekokybiškai suorganizuotų renginių bei negrąžinamų už bilietus sumokėtų pinigų.

Keliaujantys vartotojai daugiausiai kreipėsi dėl apgyvendinimo paslaugų kokybės bei neišsamios ar klaidinamos informacijos apie kelionės metu teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, neatitikusio kambario tipo, skelbimo neatitikusios maitinimo paslaugos ir kt. Bendrųjų vartotojams skirtų paslaugų srityje ginčų kilo dėl transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kokybės, šių paslaugų metu patirtos žalos ar nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių. Vasaros sezono metu ypač padaugėjo vartotojų prašymų dėl automobilių nuomos paslaugų ir paslaugų teikėjų nepagrįstai nuskaičiuojamų pinigų. Remontuoti ar atnaujinti savo būstą nusprendę vartotojai nurodytu laikotarpiu susidūrė su problemomis dėl langų ir durų montavimo bei kitų rangos paslaugų kokybės.

Kaina - vienas iš esminių veiksnių vartotojui priimant sprendimą dėl prekės įsigijimo, todėl vartotojai aktyviai stebėjo ir informavo Tarnybą apie pastebėtus kainų neatitikimus. Kaip ir ankstesniu laikotarpiu, daugiausiai vartotojų prašymų sulaukta dėl didžiuosiuose prekybos centruose nepritaikytų arba mažesnių, nei skelbiama, nuolaidų, skirtingos prekės kainos kainolapyje ir kasos kvite ir kt. Taip pat vartotojai pranešė apie galimus nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, kai po elektroninei parduotuvei pateikto užsakymo ir prekės apmokėjimo pardavėjas informuodavo, kad prekės neturi arba pasiūlydavo prekę įsigyti brangiau. Reklamos srityje daugiausia vartotojų prašymų sulaukta dėl nepageidaujamos reklamos elektroniniu paštu bei telefonu.

Elektroninė prekyba Lietuvoje tampa vis patrauklesniu apsipirkimo būdu - beveik 30 proc. Tarnybai prašymus pateikusių vartotojų nurodė, kad prekę ar paslaugą įsigijo elektroninėje parduotuvėje. Šioje srityje dažniausiai vartotojai skundėsi dėl internetu įsigytų prekių kokybės, apmokėtų ir sutartu laiku nepristatytų prekių, asortimento neatitikusių prekių ar nesutikimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį per 14 dienų nuo prekių pristatymo dienos. Nors šis pirkimo būdas vilioja savo paprastumu ir patraukliomis kainomis, mažiau budrūs vartotojai vis dar apsigauna ir įsigyja prekių iš neegzistuojančių ar trečiosiose šalyse registruotų elektroninių parduotuvių, kurios vartotojams prekių nepristato arba prekiauja prastos kokybės klastotėmis.

Per tris 2018 metų ketvirčius vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka Tarnyboje išnagrinėti 3 464 vartotojų ginčai (ginčų skaičius išaugo 5 proc.). Nors vartotojų nusiskundimų spektras labai platus, galima pasidžiaugti, kad net 53 proc. vartojimo ginčų nurodytu laikotarpiu išspręsti taikiai, ginčo šalims sutarus prieš Tarnybai priimant privalomo pobūdžio sprendimą. Taikiai išspręstų ginčų dalis, lyginant su ankstesniais metais, išaugo net 8 procentais. Taip pat išaugo vykdomų Tarnybos komisijos nutarimų patenkinti arba iš dalies patenkinti vartotojų reikalavimus dalis, t. y. 90 proc. minėtų nutarimų verslininkų buvo įvykdyti. Apie 20 proc. vartotojų prašymų buvo patenkinta arba patenkinta iš dalies, apie 20 proc. atmesti kaip nepagrįsti, o dalies vartotojų prašymų nagrinėjimas nutrauktas kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

Tarnyba vartotojams primena, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato vartotojo pareigą, kilus ginčui su pardavėju ar paslaugos teikėju, pateikti savo pretenziją bei reikalavimą verslininkui raštu. Tinkamai verslininkui pateikta pretenzija ne tik suteikia galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai, bet ir tampa įrodymu vartojimo ginčų sprendimo įstaigai, ginčo su verslininku nepavykus išspręsti taikiai.

ELTA