Daugiausiai turto tarp teisėsaugos vadų deklaruoja turintys VSAT ir STT vadovai

Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų, kaip ir pernai, deklaruoja turintys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas.

Ketvirtadienį Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė 2023 m. turto deklaracijos.

Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų deklaravo turintis VSAT vadas R. Liubajevas. Pasieniečių vado ir jo sutuoktinės Andželos Liubajevos šeimos turtas, anot VMI, siekia apie 443,9 tūkst. eurų. Per metus R. Liubajevo šeimos turtas padidėjo 9,7 tūkst. eurų.

2023 m. turto deklaracijoje nurodoma, kad R. Liubajevo šeima yra paskolinusi 22,7 tūkst. eurų, o pati pasiskolinusi apie 38 tūkst. eurų (pernai deklaruota, kad paskolinta buvo 42,7 tūkst. eurų, pasiskolinta – 41,8 tūkst. eurų).   

Didžiausią VSAT vado šeimos turto dalį sudaro buto daugiabučiame name vertė – 170 tūkst. eurų. R. Liubajevo sutuoktinės A. Liubajevos deklaruotų butų daugiabučiuose namuose vertė – 107 tūkst. eurų.

STT direktorius L. Pernavas 2023 m. deklaravo, kad jo šeimos turto vertė yra apie 414,8 tūkst. eurų, pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma – 136,2 tūkst. eurų. Kaip rodo VMI turto deklaracijos, tarnybos vadovo ir jo sutuoktinės Jūratės Pernavienės šeimos turtas per metus sumažėjo apie 7,5 tūkst. eurų – 2022 m. jis siekė 422,3 tūkst. eurų. STT vadovo deklaracijoje, palyginus ją su 2022 m. duomenimis, labiausiai sumažėjo kredito įstaigose ir ne jose turimos piniginės lėšos – nuo 22,7 iki 15,6 tūkst. eurų.

Kaip rodo VMI duomenys, didžiausią L. Pernavo šeimos turto dalį sudaro butų daugiabučiuose namuose vertė (102 tūkst. eurų) ir pasiskolintos lėšos (136,2 tūkst. eurų) ir gyvenamųjų namų vertė (50 tūkst. eurų).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius 2023 m. deklaravo, kad jo turto vertė siekia 378,6 tūkst. eurų, skolų nėra. Ugniagesių vado ir jo sutuoktinės Jurgitos Greičiuvienės šeimos turtas per metu išaugo apie 70 tūkst. eurų. VMI duomenys rodo, labiausiai per metus išaugo PAGD vadovo deklaruoto gyvenamojo namo vertė – nuo 85 iki 120 tūkst. eurų, taip pat buto daugiabučiame name vertė – nuo 19,3 iki 30 tūkst. eurų.

Didžiausią S. Greičiaus šeimos turto dalį sudaro deklaruota gyvenamųjų namų vertė (120 tūkst. eurų), žemės sklypų vertė (71,5 tūkst. eurų), kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (apie 40 tūkst. eurų).

Toliau tarp turtingiausių teisėsaugos institucijų vadovų, anot VMI duomenų, rikiuojasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis – jis 2023 m. deklaravo turintis turto už 307,5 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma – 204 tūkst. eurų.

Tarnybos vadovo turtas, palyginus su 2022 m. deklaracija, išaugo 233,5 tūkst. eurų. Anot VMI, R. Kiškio 2023 m. turto deklaracijoje atsirado žyma apie gyvenamųjų namų vertę, kuri siekia 241 tūkst. eurų, taip pat nurodoma, kad pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma yra apie 204 tūkst. eurų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio šeimos 2023 m. deklaruoto turto vertė siekia 282,2 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma – 110 tūkst. eurų. VSD vadovo ir jo sutuoktinės Jurgos Barboros Jauniškienės turtas per metus sumažėjo 8 tūkst. eurų (panašia suma per metus sumažėjo šeimos pasiskolintos lėšos). Kaip rodo VMI duomenys, didžiausias D. Jauniškio deklaruoto turto dalį sudaro gyvenamųjų namų vertė (266 tūkst. eurų).

Šiuo metu Viešojo saugumo tarnybai (VST) vadovaujantis Arūnas Paulauskas su sutuoktine Lina Paulauskiene, 2023 m. VMI duomenimis, valdo turtą, kurio vertė siekia 270 tūkst. eurų, pasiskolintos lėšos – 10 tūkst. eurų. VST vadovo turtas per metus sumažėjo nežymiai – 900 eurų. Didžiausią A. Paulausko šeimos turto dalį sudaro kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų: VST vadovas deklaruoja turintis 72 tūkst. eurų tokių lėšų, jo sutuoktinė L. Paulauskienė – 55,3 tūkst. eurų. Šeima taip pat nurodo turinti akcijų, kurių vertė – 32 tūkst. eurų.

Kaip skelbia VMI, Muitinės departamento (MD) generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono 2023 m. deklaruoto turto vertė – 248,4 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma – 104 tūkst. eurų. Palyginus su 2022 m. turto deklaracijomis, D. Žvirono ir jo sutuoktinės Jolitos Žvironienės šeimos turtas per metus išaugo apie 20 tūkst. eurų. Anot VMI, didžiausias pokytis fiksuojamas departamento sutuoktinės kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų sumoje – per metus ji išaugo nuo 1 iki 19,4 tūkst. eurų.

Didžiausią MD vadovo šeimos turto dalį, kaip rodo VMI duomenys, sudaro pasiskolintos lėšos (104 tūkst. eurų), butų daugiabučiuose namuose vertė (55 tūkst. eurų), gyvenamųjų namų vertė (54 tūkst. eurų).

Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) direktorius Rymantas Mockevičius 2023 m. deklaravo turintis turto už 201,2 tūkst. eurų. Kaip rodo VMI duomenys, per metus jo ir jo sutuoktinės Gitanos Mockevičienės turtas padidėjo 31,2 tūkst. eurų. VAT vadovo pernai metų turto deklaracijoje atsirado naujas žymuo – Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių turto vertė – apie 30 tūkst. eurų.

Didžiausią R. Mockevičiaus turto dalį sudaro kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (apie 60 tūkst. eurų), vertybinių popierių vertė (apie 45 tūkst. eurų).

Kaip rodo VMI duomenys, Generalinei prokuratūrai vadovaujanti Nida Grunskienė 2023 m. deklaravo turinti turto už 76,8 tūkst. eurų. Panašią turto vertę – apie 80 tūkst. eurų – ji nurodė ir 2022 m. Didžiausią N. Grunskienės turto dalį sudaro kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (36,6 tūkst. eurų) ir butų daugiabučiuose namuose vertė (30 tūkst. eurų).

Mažiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų 2023 m. nurodė turintis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla – anot VMI, jo turto vertė siekia 46,6 tūkst. eurų. Tiesa, policijos vadovo turtas per metus išaugo apie 13 tūkst. eurų. R. Požėlos turto deklaracijose, lyginant 2022 ir 2023 m., labiausiai augo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – nuo 10 iki 24 tūkst. eurų.