REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Rinkimai 20232023 m. Kovo 20 d. 00:00

Daugiausiai merų rinkimuose laimėjo socialdemokratai, TS-LKD turės perpus mažiau

Lietuva

Ignas Jačauskas, Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS


262124

Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, antrajame ture socialdemokratai užsitikrino septynių merų postus ir su pergale pirmajame ture šventusiais 10-čia savo atstovų turės daugiausiai savivaldybių vadovų.

Didžiausią staigmeną per šiuos rinkimus pateikė Vilniaus rajono gyventojai. Pirmą kartą šiai savivaldybei vadovaus ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas. Antrajame ture jų kandidatą įveikė socialdemokratas Robertas Duchnevičius.

„Šitie savivaldos tarybos narių ir merų rinkimai dar kartą parodė, kad mes, Socialdemokratų partija, esame ta rimta ir galinga partija, kuria pasitiki žmonės visoje Lietuvoje“, – sekmadienį žurnalistams sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

„Aš tikrai sakau, kad būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems“, – sakė R. Duchnevičius.

Socialdemokratai šiuose savivaldos rinkimuose laimėjo ir daugiausiai mandatų – kartu su merais, jie iš viso savivaldybėse laimėjo 375 vietas, pagal mandatų skaičių antri likę konservatoriai – 244 vietas.

Liberalai gerino pozicijas, konservatoriai ėmė Vilnių

11-ai savivaldybių vadovaus komitetų atstovai – antrajame ture išrinkti dar penki nepartiniai politikai.

Komitetų nariai vadovaus Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui.

Liberalų sąjūdis antrajame ture laimėjo dar penkis merų rinkimus ir iš viso vadovaus devynioms savivaldybėms.

„Antras turas užtvirtino gerus rezultatus, prie rinkimų starto linijos stojome turėdami 7 merus (6 išrinkti 2019 m., Pagėgiai prisijungė vėliau), šiandien jau aišku, kad turime 9“, – sekmadienį feisbuke paskelbė liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Antrajame ture išrinkti septyni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos merai – partija su vienu pirmajame ture išrinktu meru iš viso turės aštuonis savivaldybių vadovus.

Vilniuje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas. Kitose savivaldybėse Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo dar keturis merų postus, tačiau partijos vadovybė nėra patenkinta rezultatais, nes dabartinėje savivaldos kadencijoje turi dvigubai daugiau merų.

„Tėvynės sąjungos pergalė Vilniuje, gaunant miestiečių pasitikėjimą tiek mero, tiek tarybos narių rinkimuose yra rinkėjų signalas, kokią kryptį turi rinktis partija“, – rinkimų naktį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Kita vertus, pasak jo, rezultatai regionuose nepribloškė.

„Priežastis išsamiai analizuosime“, – teigė G. Landsbergis.

Demokratai turės penkis merus, Laisvės partija – nulį

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turės penkis merus, keturi jų išrinkti per antrąjį turą.

Dviem savivaldybėms vadovaus partijos „Laisvė ir teisingumas“ merai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) išsaugojo vieną mero postą iš turėtų dviejų.

Vienai savivaldybei – Širvintų rajono – vadovaus Regionų partijos atstovė.

Trečią kartą Jurbarke perrenkamas save išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius.

Laisvės partija, pralaimėjus vienintelei mero posto dar siekusiai kandidatei Elektrėnų savivaldybėje parlamentarei Silvai Lenvginienei, liko be savivaldybių vadovų.

Iš penkių į antrąjį rinkimų turą patekusių Seimo narių pergalę sekmadienį švenčia vienintelis „valstietis“ Arvydas Nekrošius, laimėjęs rinkimus Raseinių rajone prieš konservatorių Audrių Bautronį.

Skirtingai susiklostė rinkimų tiesiojoje Vyriausiosios rinkimų komisijos pašalintų ir po teismų sprendimų vėl grąžintų kandidatų Dalios Štraupaitės Visagine ir Kęstučio Tubio Anykščių rajone likimas.

Visagine dabartinis meras Erlandas Galaguzas prieš „Laisvės ir teisingumo“ atstovę D. Štraupaitę laimėjo, tuo tarpu Anykščiuose pergalę švenčia „valstietis“ K. Tubis, įveikęs socialdemokratą Dainių Žiogelį.

Pakartotiniai merų rinkimai vyko 34-iose savivaldybėse. Pirmajame ture išrinkti 26 merai.

Daugiausiai mandatų – socialdemokratams

Savivaldos rinkimuose daugiausiai balsų surinkę socialdemokratai iš viso turi 375 tarybų narių ir merų mandatus, antri rinkimuose likę konservatoriai – 244 mandatus.

Partijos bendrai šiuose rinkimuose savivaldoje yra užsitikrinusios 1364 mandatus, politiniai komitetai – 190 mandatų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimuose iškovojo 193 mandatus, Liberalų sąjūdis – 148, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 129 mandatus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gavo 58 mandatus, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 61, Darbo partija – 46, Laisvės partija – 13 mandatų.

Lietuvos regionų partija gavo mažesnį bendrą skaičių balsų už aukščiau įvardytas partijas, tačiau, kadangi juos pelnė mažesnėse savivaldybėse, jos bendras gautų mandatų skaičius siekia 57.

Lietuvos žaliųjų partija gavo 12, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – septynis, Nacionalinis susivienijimas – tris mandatus. Krikščionių sąjunga laimėjo aštuonis mandatus.

Atskirose savivaldybėse koalicijose dalyvavusių partijų mandatai skaičiuojami atskirai, pvz., Centro dešinės koalicija Vilniaus rajone, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose ji gavo šešis mandatus.

Iš rinkimų komitetų daugiausiai mandatų gavo „Vieningas Kaunas“ – 27, Šiauliuose laimėjęs „Dirbame miestui“ – 19, „Už Druskininkus“ – 18, „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – 16.

Šiuose rinkimuose socialdemokratai surinko 17,45 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 16,2 proc., politiniai komitetai – 13,84 proc., „valstiečiai“ – 9,2 proc., Liberalų sąjūdis – 6,95 proc., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6,68 proc., LLRA-KŠS – 5,33 proc., „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc. balsų.

Praėjusių rinkimų nugalėtojai buvo komitetai

Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai balsų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai – 26,76 proc., konservatoriai gavo 16,05 proc., socialdemokratai – 13,24 proc., „valstiečiai“ – 11,16 proc. balsų.

Liberalų sąjūdis tuomet surinko 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc., Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5 proc. balsų.

Politinės partijos tuomet pasidalino 1184, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 317 mandatų. 2019 metais konservatoriai ir socialdemokratai gavo po lygiai mandatų – po 274, „valstiečiai“ laimėjo 223, o Liberalų sąjūdis – 126 mandatus.

Darbo partija buvo gavusi 62, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, taip pat partija „Tvarka ir teisingumas“ – po 54 mandatus.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai išrinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA