Daugiausia įmonių bankrotų – transporto sektoriuje, prognozuojama, kad krizė tik gilės

Po ilgesnės pertraukos Lietuvoje vėl pradėjo augti bankrotų skaičius. Pernai per devynis mėnesius inicijuoti 877 įmonių bankroto procesai, tai 14,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Po ilgesnės pertraukos Lietuvoje vėl pradėjo augti bankrotų skaičius. Pernai per devynis mėnesius inicijuoti 877 įmonių bankroto procesai, tai 14,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Ryškiausia Lietuvos ūkio probleminė sritis – transporto sektorius: čia bankrotų skaičius per metus išaugo 77 proc.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė sako, kad transporto sektoriaus krizei įtakos turėjo ir tebeturi daugybė priežasčių. Šiame sektoriuje didėja veiklos sąnaudos (daugiausia dėl degalų kainų), įmonių išlaidas didina ES kelių rinkliavos, euro vinjetės ir kiti infrastruktūros mokesčiai.

Transporto įmonės verčiamos iš pagrindų atnaujinti sunkvežimių parką griežtėjant taršos reikalavimams, joms trūksta vairuotojų bei tenka didinti sąnaudas augantiems atlyginimams.

Be to, Lietuvos vežėjai vis dažniau susiduria su aštrėjančia konkurencija iš tokių šalių kaip Lenkija, Rumunija ir Bulgarija. Įmonėms sunku gauti finansavimą ir laiku mokėti skolas. Sektoriaus įmonių pajamas mažina geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai lėtėjant Vakarų Europos ekonomikai ir mažėjant transporto paslaugų paklausai ir krovinių srautui.

„Visos šios priežastys lėmė, kad daugelis smulkių ir vidutinių vežėjų nebegalėjo išlikti rinkoje. 2025 m. ši tendencija gali išlikti, jei nebus ryškesnių pokyčių tiek politinėje, tiek ekonominėje aplinkoje“, – įmonių ekonominės veiklos apžvalgoje teigė Ž. Stuglytė.

Iš viso per metus Lietuvoje bankrotą paskelbė 1146 juridiniai asmenys, 2023 m. tokių buvo 1018.

Bankroto procesus pernai dažniausiai inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija (33,5 proc. visų bankrotų) ir įmonių vadovai (29,9 proc.). Pagrindinės bankrotų priežastys nesikeitė: per dideli įsiskolinimai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kreditavimo problemos.

Ž. Stuglytė: įmonių veiklos ateities tendencijas lems globaliniai konfliktai, karas Ukrainoje, nestabili politinė padėtis JAV ir politiniai pokyčiai Europoje / Alfa.lt

Ž. Stulgytė prognozuoja, kad įmonių veiklos ateities tendencijas lems pasauliniai konfliktai, karas Ukrainoje, nestabili politinė padėtis JAV ir pokyčiai Europos šalyse. „Nauji iššūkiai paskatino bankrotų skaičiaus augimą 2024-aisiais, tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir 2025 m.“, – spėjo analitikė.

Nieko gero nesitiki

Kad šie metai transporto sektoriui neatneš nieko gero, dar pernai perspėjo ir patys Lietuvos vežėjai bei degalų pardavėjai. Jie prognozavo, kad didėjantys akcizai ir neaiški geopolitinė situacija gali išauginti degalų kainas, o mažos ir vidutinės įmonės nesugebės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos analitikai teigė, kad akcizo degalams didinimas šiemet nėra paskutinis, nes valstybė akcizus didins iki pat 2030 m.

„Tiek vairuotojams, tiek visam transporto sektoriui teks susitaikyti su tuo, kad degalų kainos pamažu augs“, – sakė asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

K. Čeredničenkaitė: tiek vairuotojams, tiek visam transporto sektoriui teks susitaikyti su tuo, kad degalų kainos pamažu augs / Alfa.lt

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuviškų degalinių sąjunga, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga bendrame pareiškime Vyriausybei teigė, kad 2026 m. ir vėlesniais metais numatomas tolesnis nuoseklus akcizo ir CO2 dedamosios didinimas, todėl degalų brangimas turi ilgalaikę tendenciją, o tai neišvengiamai skatins vežėjus ieškoti pigesnių degalų alternatyvų.

„Degalų rinkos tendencijas, kurios artimoje ateityje gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką ne tik degalų mažmeninės prekybos sektoriui, vežėjams, bet ir Lietuvos biudžetui per nesurinktas planuotas biudžeto pajamas iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių už Lietuvoje parduodamus degalus“, – teigė jie.

Vežėjai ir prekybininkai atkreipė valdžios dėmesį, kad didžiulis degalų kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse ES šalyse skatins ne tik vartotojus, Lietuvos gyventojus, pigesnių degalų ieškoti užsienyje. Esą Lietuvos vežėjai neišvengiamai rinksis pigesnius degalus piltis Lenkijoje ar kitose valstybėse.

„Vilkiko degalų bakuose telpa iki 1400 litrų dyzelino. Su tokiu dyzelino kiekiu vilkikas gali nuvažiuoti apie 4500 kilometrų. Todėl sprendimas, ar degalus piltis Lietuvoje, ar užsienyje, yra paremtas vien tik ekonominiais paskaičiavimais, o susidarysiantis degalų kainų skirtumas nepalieka jokių argumentų tam, kad vežėjai rinktųsi degalus įsigyti Lietuvoje“, – teigė šalies vežėjai ir degalų pardavėjai.

Paskelbė mirties nuosprendį

Vežėjų padėtį dar labiau apsunkino Seimo sprendimas smarkiai mažinti populiariausių šalyje degalų kiekį transportui. Daugeliui įmonių šis sprendimas reiškia mirties nuosprendį.

Šiuo metu naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, atsinaujinantys ištekliai – 5 proc. Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių, juos visus per penkerius metus pakeisti „žaliaisiais“ automobiliais – beveik neįmanomas uždavinys.

Seimo sprendimas smarkiai sumažinti naftos degalų vartojimą kelių transporte daugeliui įmonių prilygsta mirties nuosprendžiui / Shutterstock

2024 m. rugpjūčio 13 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtos Alternatyvių degalų įstatymo pataisos įpareigojo iki 2030 m. naftos degalų suvartojimą kelių transportui, palyginti su 2021 m., sumažinti ne mažiau kaip 39 proc. Per tą patį laikotarpį atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis transporto turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.

Dyzelinu varomi lengvieji automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų automobilių parko.

Seimo priimti nauji reikalavimai išgąsdino vežėjus, mat Lietuvos įmonės bendrai turi apie 80 tūkst. tolimojo reiso sunkvežimių ir apie 40 tūkst. vietinio pervežimo automobilių. „Daugumą jų pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra praktiškai neįmanoma. Tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie įmonėms yra gerokai per dideli“, – Seimo sprendimą komentavo tuometis „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Z. Buivydas: Lietuvos įmonės turi apie 80 tūkst. tolimojo reiso sunkvežimių ir apie 40 tūkst. vietinio pervežimo automobilių, tad daugumą jų pakeisti yra praktiškai neįmanoma / Alfa.lt

Sunkųjį transportą su vidaus degimo varikliais pakeisti į varomą žaliuoju kuru reikės ne tik didžiulių žmogiškųjų išteklių. Dar didesnių problemų atnaujinant transporto parkus kils dėl paties alternatyvaus kuro, mat žaliojo transporto eksploataciniai laikotarpiai yra gerokai mažesni, o pats šis transportas kainuoja gerokai daugiau.

Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys politikų sprendimą beveik 40 proc. sumažinti degalų vartojimą transportui vadino kvailu, utopiniu tikslu, kurio įgyvendinimui esą tektų imtis absurdiškų priemonių. „Tarkime, važiuoju automobiliu iš Vilniaus į Kauną: 50 kilometrų vykstu automobiliu degindamas degalus vidaus degimo variklyje, o likusį atstumą įveikiu paspirtuku, arkliu ar kaip?“ – stebėjosi V. Šukys.

Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius sakė neįsivaizduojantis, kad, vairuotojui atvykus į degalinę, pardavėjas jam pasakytų viso bako benzino parduoti neturįs teisės – galįs pripilti tik 60 proc. talpos. „Taip nebus. Todėl nematau šitos iniciatyvos prasmės“, – prisipažino V. Šukys.

Pardavėjo nuomone, sumažinti degalų vartojimą turbūt įmanoma diegiant elektromobilius viešajame sektoriuje, o privačiame sektoriuje 40 proc. sumažinti degalų vartojimą praktiškai neįmanoma.

Degalus pilasi užsienyje

Alfa.lt rašė, kad nuo šių metų pradžios išaugus dyzelino kainai tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesniais degalais apsirūpina kaimyninėse šalyse.

Vežėjai perspėjo, kad ši tendencija neigiamai atsilieps valstybės finansams, ir siūlė skubiai ieškoti sprendimų, pavyzdžiui, tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl tarifų suvienodinimo. Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro neturėdamos kitos išeities.

P. Drižas: daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti / Alfa.lt

„Absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus, nuo sausio 1 d. sustabdė kuro pylimą Lietuvoje iki minimumo. Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Matematiškai labiau apsimoka pilti kurą netgi Švedijoje“, – sakė vežėjų atstovas.

Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje užsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.

P. Drižo teigimu, aljansui priklausančių bendrovių skaičiai gąsdinantys – vežėjai svetur užsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.

„Mano vertinimu, pakėlę akcizą mes ne tik nesurinksime papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio“, – apgailestavo vežėjų atstovas.